„Verslo žinios“
Muitinė prašo pagrįsti ir kylančias kainas
Lietuvos muitinė, besirūpinanti, kad importuotojai nesusigundytų išvengti mokesčių ir mažinti įvežamų prekių vertės, įrodymų ima reikalauti ir prekių vertei augant, nors tai tik pasaulinio žaliavų brangimo padarinys.
Laima Petrauskienė, tekstilės gaminių gamybos bendrovės „Vilnika“ vadovė, gerokai nustebo, kai iš Vilniaus teritorinės muitinės gavo nurodymus pagrįsti besikeičiančią bendrovės importuotų žaliavų kainą. Rinkai tokie kainų skirtumai nuostabos nekelia, nes medvilnės ir kitų žaliavų kainos pastaruoju metu kilo kaip ant mielių.
Specialistai nurodė įmonei atsiųsti paaiškinimą ir pagrindžiančius dokumentus, kodėl vienodų prekių, vežtų nuo 2010 m. spalio 23 d. iki gruodžio 18 d., sąskaitose nurodytos kainos skiriasi. Pasak L.Petrauskienės, sąskaitose nurodytos kainos tik didėjo arba nesikeitė, o iš viso jos paaugo 59 proc.
Lietuvos valdininkų košę pagardina ES pinigų sviestas
Valstybės institucijos nebesuskaičiuoja darbuotojų, kuriems visas atlyginimas arba jo dalis mokama ES pinigais, jos bejėgės išvardyti žmones, kuriems ES pinigais buvo apmokėtas vienkartinis veiksmas. Tačiau net ir apgraibomis surinkti netikslūs duomenys rodo, kad ES pinigai dosniausiai pildo Užsienio reikalų ministerijos ir Būsto urbanistinės plėtros agentūros darbuotojų kišenes.
Sudėliojusios iš institucijų gautus duomenis, „Verslo žinios“ suskaičiavo, kad ES programų lėšomis visiškai arba iš dalies Lietuvoje finansuojamos 1 232 pareigybės, šiemet joms išlaikyti bus išleista 85 mln. Lt ES lėšų ir beveik 11 mln. Lietuvos biudžeto pinigų.
Tačiau nei pareigybių skaičius, nei pinigų sumos nėra tikslios, nors kai kurioms institucijoms prireikė daugiau kaip mėnesio informacijai parengti. Vienoms iš jų buvo neaišku, kaip galima atskirti to paties atlyginimo ES ir valstybės biudžeto pinigus, kitos ėmė painiotis tarp sąvokų, trečioms pasirodė neįvykdomas prašymas gauti duomenis iš joms pavaldžių įstaigų.
„Lietuvos rytas“
Po itin plačių mostų – jau su ištiesta ranka
Į šimtus tūkstančių litų kainuojantį automobilį sužadėtinę įsodinęs ir tviskantį gyvenimą viešai mėgęs demonstruoti parlamentaras Andrius Šedžius staiga ėmė itin smulkmeniškai skaičiuoti savo pinigus.
Parlamentaras A.Šedžius su Seimo kanceliarija ėmė peštis dėl maždaug 3 tūkst. litų, kuriuos esą išleido parlamentinei veiklai – nuomojo automobilį, pirko degalus, Šiauliuose surengė frankofonijos dienas ir reklamavosi vietos laikraštyje.
Tačiau šias išlaidas pagrindžiančius finansinius dokumentus politikas Seimo buhalterėms pateikė pavėluotai – jau po to, kai Seimo narių ataskaitos apie parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimą buvo paskelbtos viešai.
Iš ataskaitų matyti, kad A.Šedžius per pirmąjį metų ketvirtį parlamentinei veiklai išleido kone 3 tūkst. litų, nors maksimali suma galėjo būti 6,2 tūkst. litų.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą tvarką, nepanaudotos lėšos turi būti grąžintos į biudžetą, bet A.Šedžius su tuo nesutinka ir dėl prarastų kelių tūkstančių litų yra pasiryžęs nuversti kalnus.
Smėlis pliažams kainuos milijonus
Palangos paplūdimyje kunkuliuoja kone smėlio geizeris. Vakar iš jūroje netoli pakrantės priplaukusios žemsiurbės į krantą pradėtas pumpuoti iš jūros dugno ties Juodkrante iškastas smėlis.
Darbus atlieka jungtinės veiklos sutartį pasirašiusi Suomijos, Latvijos bei Estijos kompanija BMGS ir Belgijos įmonė „Dredging International”. Šis konsorciumas Aplinkos ministerijos paskelbtą tarptautinį konkursą prieš metus laimėjo pasiūlęs mažiausią 14 mln. litų kainą.
Už šias lėšas 2,4 kilometro ilgio Palangos paplūdimio ruože per dvejus metus bus išpilta beveik 300 tūkst. kub. m smėlio.
Šiemet iki gegužės 20 dienos į pietus ir į šiaurę nuo jūros tilto turi būti išpilta 200 tūkst. kub. m smėlio.
„Lietuvos žinios“
Apskričių likvidacija – antroji „prichvatizacija“
„Lietuvos žinios“ gavo pernai likviduotų dešimties apskričių turto inventorizavimo preliminarius sąrašus, kurie liudija, kad apskričių administracijos švaistė biudžeto lėšas, o jų turtas po reorganizacijos kuria komfortą biurokratams kitose valstybinėse įstaigose, užuot būtų parduotas aukcione ir papildytų iždą.
2 tūkst. litų kainavusi kilimų plovimo mašina Panevėžio apskrities administracijoje, kur nėra nė vieno kilimo, už 2-4 tūkst. litų kiekvienam viršininkui nupirkti kavos virimo aparatai, paprasto darbuotojo mėnesinės algos dydžio lankytojams skirtų kėdžių kaina – sutikite, apskričių administracijos per 16 savo gyvavimo metų įgudo leisti valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų lėšas. Kol galiausiai paaiškėjo, kad administracijos neveiksmingos ir apskritai nereikalingos.
Valstybės ateitimi tiki tik prezidentė?
Ministrų kabineto nariai neseka prezidentės Dalios Grybauskaitės pavyzdžiu investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius (VVP). Vieni tikina tam neuždirbantys, kiti renkasi kitus investavimo būdus.
Daugiau kaip 700 tūkst. litų į VVP nuo 2010 metų birželio iki šių metų balandžio per finansų tarpininką investavusi prezidentė D.Grybauskaitė teigia taip rodanti, kad pasitiki savo valstybe ir tiki jos ekonomikos sėkme. Tokį asmeninių santaupų investavimo būdą valstybės vadovė tikina pasirinkusi ir dėl to, kad jis nėra komercinio pobūdžio bei nesusijęs su įmonių akcijomis.
Tačiau nė vienas iš 14 dabartinių ministrų, taip pat ir premjeras Andrius Kubilius tokia investavimo galimybe nesusigundė. Jie tikina nesugebantys sutaupyti arba esantys labiau linkę pasitikėti kitais investavimo būdais.
„Vilniaus diena“
Ekonominę logiką nustelbia emocijos
Lietuviai linkę skųstis augančiomis kainomis ir kylančiais mokesčių tarifais, tačiau retas kuris imasi veiksmų siekdamas suvaldyti savo finansinę situaciją. Negana to, gyvenimą mėgstame apsunkinti su ekonomine logika prasilenkiančiais sprendimais.
Šeimos finansų ekspertai pastebi, kad kad lietuviai turi nemažai įpročių, kurie su ekonomine logika prasilenkia ir kur vis dėlto reiktų pasikliauti būtent ja, o ne emocijomis. Pavyzdžiui, neprotinga turėti santaupų juodai dienai ir tuo pat metu skolintis.
Kalbant apie sprendimus, kurie išskiria lietuvius iš kitų tautų, ekonomistai pirmiausia mini nuosavo būsto fenomeną. Daugybė tyrimų rodo, kad lietuviai siekia įsigyti nuosavą būstą ir jame gyventi – esame tarp pirmaujančių šalių pagal nuosavame būste gyvenančių gyventojų dalį.
