Aktoriai Sebastianas Schipperis (kairėje), Sophie Rois ir T. Tykweris prieš filmo „Trys“ premjerą Berlyne pernai gruodį.
Penki kino centrai penkiuose miestuose, 24 dienos, aštuoni vaidybiniai ir trys dokumentiniai filmai – „Vokiečių kino dienos“ pristato geriausių pastarųjų metų Vokietijos ir Šveicarijos filmų rinkinį.
Vokiečių kino dienos, kurias rengia Goethe’s institutas kartu su Šveicarijos ambasada Latvijoje ir Lietuvoje, prasidės balandžio 29 d. 18 val. Vilniuje, kino centre „Forum Cinemas Vingis“. Bus parodytas Dietricho Brüggemanno filmas „Bėk, jei gali“, kurį pristatys pagrindinio vaidmens atlikėjas Robertas Gwisdekas. Po filmo aktorius bendraus su publika, o balandžio 30 d. ves meistriškumo dirbtuves Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams.
Pagrindinį vaidmenį filme „Lila, Lila“ atlieka D. Brühlis.
Taip pat žiūrovai turės galimybę išvysti ne mažiau intriguojantį naujausią Tomo Tykwerio – filmų „Bėk, Lola, bėk“ ir „Kvepalai“ režisieriaus – kūrinį „Trys“, pasakojantį apie kiek neįprastą meilės trikampį.
Dviejų filmų – „Džiulijos dingimas“ ir „Lila, Lila“ – scenarijai sukurti remiantis žymaus šveicarų rašytojo Martino Suterio romanais. Pagrindinį vaidmenį filme „Lila, Lila“ atlieka talentingasis Danielis Brühlis, vaidinęs filmuose „Good bye, Lenin“ ir Quentino Tarantino „Negarbingi šunsnukiai“.
Išskirtinio dėmesio nusipelno ir vokiečių dokumentinio kino juostos. Viena jų – „Moteris ir penki jos drambliai“ – pasakoja apie garsiausią rusų literatūros vertėją į vokiečių kalbą Svetlaną Geier ir penkis jos dramblius – penkis jos išverstus Fiodoro Dostojevskio romanus.
„Vokiečių kino dienos“ vyks Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje balandžio 29– gegužės 22 d.
Vokiečių kino dienų programa
„Bėk, jei gali“ (Renn, wenn Du kannst). Drama, 116 min., Vokietija, 2010, režisierius – Dietrichas Brüggemannas
Filmą „Bėk, jei gali“ pristatys pagrindinio vaidmens atlikėjas R. Gwisdekas.
Benjaminas – inteligentiškas, linksmas, bet nusivylęs vaikinas – sėdi invalido vežimėlyje. Apie meilę jis nė negalvoja, bent jau taip aiškina savo naujajam pagalbininkui Kristianui. Kristianas į gyvenimą žvelgia lengvai: jis ketina pusę metų padėti Benui ir tada eiti savais keliais. Anika mokosi groti violončele, tačiau muzikos studijos ir negailestingas tobulybės siekimas jai yra didžiulė našta. Ji kasdien važinėja dviračiu pro Benjamino butą, o jis kasdien ją iš balkono ilgesingai stebi. Ir tik tada, kai ji vieną rytą susiduria su Kristianu, trijulė susipažįsta ir susidraugauja. Trise jie susikuria ilgesio ir fantazijų pasaulį. Tačiau abu vaikinai iš Anikos tikisi daugiau nei draugystės, o Anika negali apsispręsti. Jai patinka Kristianas ir jo žaismingumas, bet kartu ji jaučiasi artima Benui. Kas tarp trijulės prasideda kaip žaidimas, Benui tampa kelione link savo didžiausių baimių, į pačią bedugnę, iš kurios jis vienas nebepajėgia išsikapstyti.
„Trise“ (Drei). Drama, 119 min., Vokietija, 2010, režisierius – Tomas Tykweris
Hana ir Simonas jau 20 metų pora. Jie gyvena Berlyne, yra gražūs, modernūs, subrendę, bevaikiai, išsilavinę ir blaiviai žiūri į gyvenimą. Neištikimybė, noras turėti vaikų, gyventi drauge, persileidimai, pabėgimai ir grįžimai – daug ką kultūros renginių vedėja ir meno vadybininkas jau yra patyrę ir ne tiek daug naujo liko priešaky. Kartą abu netikėtai įsimyli tą patį vyrą – Adamą Borną, kamieninių ląstelių tyrinėtoją. Žmogų su daugeliu veidų, žavų, paslaptingą, veiklų. Pirmiausia ryšį su juo užmezga Hana, šiek tiek vėliau – ir Simonas. Slapta vienas nuo kito jie susitikinėja su Adamu, nenutuokdami, kaip paslaptis, kurią jie vienas nuo kito slepia, iš tiesų juos jungia. Tik kai netikėtai Hana pastoja, trys meilės istorijos atsiduria ties rimtu išbandymu.
„Civilinių aktų registratorė“ (Die Standesbeamtin). Komedija, 94 min., Šveicarija, 2009, režisierius – Micha Lewinsky
Rachelė Hubli dirba civilinių aktų registratore, o meile seniai nebetiki. Tik kai netikėtai pasirodo jos vaikystės draugas Benas, Rachelė prisimena, ką reiškia įsimylėti. Bėdos čia garantuotos. Mat Rachelė yra ištekėjusi, o Benas nori vesti. Ir nori, kad jį su išrinktąja sutuoktų būtent Rachelė.
„Poetės dienoraščiai“ (Poll). Drama, 129 min., Vokietija, Austrija, Estija, 2010, režisierius – Chrisas Krausas
Pabaigos nėra – yra tik perėjimas. Vadovaudamasi šiuo šūkiu, jauna ir talentinga Oda von Siering pasitinka vienos epochos pabaigą: 1914 m. vasarą, prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam karui, pradeda byrėti Rusijos carui pavaldi vokiečių bendruomenė Baltijos šalyse. Šis žlugimas paliečia Odos ir jos aristokratiškos šeimos likimą – ir, nepaisant to, stumia ją laimės link. Odos likimą paveikia susitikimas su estų anarchistu ir rašytoju.
Poetės dienoraščiai – tai drąsios meilės istorija. Istorinė drama Europos gaisrų priešaušryje.
„Toks laimingas dar niekad nebuvau“ (So glücklich war ich noch nie). Drama, 94 min., Vokietija, 2009, režisierius – Alexanderis Adolphas
Flirtas su vieno butiko kliente sukčiui Frankui tampa nuosprendžiu: jis suimamas ir patenka į kalėjimą. Atlikęs bausmę apsistoja brolio namuose, o šis teisuoliškai bando įtikinti Franką dėl įdomumo pradėti užsidirbti sąžiningai. Frankas bando, bet ir vėl sutinka Tanją, moterį iš butiko. Dėl jos jis padarytų viską. Nuo šios meilės jo neatbaido net tai, kad ji prostitutė. Stengdamasis išvaduoti ją iš tokio gyvenimo, jis vėl pasiduoda pagundai persikūnyti į vis kitas asmenybes – bet kuo daugiau jis siekia išgelbėti, tuo labiau įsivelia į apgavystes.
„Lila, Lila“. Komedija/drama, 108 min., Vokietija, 2009, režisierius – Alainas Gsponeris
Davido Kerno debiutinis romanas „Lila, Lila“ puikuojasi bestselerių sąrašuose. Deja, Davidas nėra tos tragiškos 6-ojo dešimtmečio meilės istorijos autorius. Jis tik paprastas padavėjas, o rankraštį rado sendaiktininko spintelėje ir pristatė kaip savo, siekdamas sužavėti Mari. Jaunuoliai tampa pora, žiniasklaida kovoja dėl Davido dėmesio. Tačiau bėdos prasideda, kai dalijant autografus netikėtai pasirodo nusigyvenęs bastūnas Džekis, kuris sakosi esąs tikrasis „Lila, Lila“ autorius.
„Džiulijos dingimas“ (Giulias Verschwinden). Komedija/drama, 88 min., Šveicarija, 2009, režisierius – Christophas Schaubas
Komedija apie amžių, jaunystę ir kitas vertybes. Būtent per 50-ąjį gimtadienį Džiulija savo kailiu patiria, kad amžius daro žmogų nepastebimą. Apimta nevilties ji nusprendžia eiti apsipirkti ir susipažįsta su vyriškiu, su kuriuo leidžia vakarą mieliau nei su savo gimtadienio svečiais. Išsipustę, kvepiantys ir senėjimo žymes užmaskavę svečiai laukia Džiulijos ir postringauja apie veide įsirėžusius metus. Artimiausių draugų išminties perlai senėjimo tema užkonservuojami nemažu kiekiu alkoholio.
Keturiolikmetės Džesika ir Fatima taip pat apsipirkinėja, tiesa, savaip. Jos ieško gimtadienio dovanos vienos iš jų vaikinui ir „randa“ auksinius sportbačius. Bet apsaugos darbuotojas tai pastebi. Išsiskyrę Džesikos tėvai Kornelija ir Maksas, atsiimdami dukterį iš policijos komisariato, suvokia, kad jie dukrai suteikė per daug laisvės. Kas kaltas, kad dukra priklauso prarastajai kartai?
Dėl prabėgusios jaunystės apgailestaujanti Leoni protestuoja prieš savo dukterį, senelių prieglaudą, visuomenės normas, senatvę ir su pasimėgavimu sugadina savo 80-ojo gimtadienio šventę.
„Avarija“ (Havarie). Trileris, 90 min., Šveicarija, 2006, režisierius – Xavieras Kolleris
Jensas Linhartas, ambicingas Sankt Galeno universiteto ekonomikos studentas, tarptautinėje naftos prekybos kompanijoje „Refine Trading“ rengia daktaro disertaciją. Aplinkosaugos aktyvistė Beatris Suter iš organizacijos „Greenpax“ pasidalija su juo įtarimais, kurie greitai pasitvirtina: „Refine Trading“ naftai transportuoti naudoja pigius, pasenusius tanklaivius, kurie kartais sukelia avarijas. „Greenpax“ nori pasinaudoti Jensu kaip liudininku ir šią informaciją paviešinti, bet kyla viena problema: Jenso tėvas Hermanas Linhartas yra ne tik „Refine Trading“ valdymo tarybos pirmininkas, bet ir ruošiasi tapti Nacionalinės tarybos prezidentu.
„Šveicariško stepo ritmu“ (Bödälä – Dance the Rhythm). Dokumentinis filmas, 78 min., Šveicarija, 2010, režisierė – Gitta Gsell
Greito tempo filmas apie žmones, kurių kojos yra tarsi archajiškas ir galingas meninės išraiškos instrumentas. Filmas kviečia į kelionę nuo Vidurio Šveicarijoje paplitusio tryptinio link stepo, flamenko ir airiškų šokių. Ritmiškas trepsėjimas kojomis primena pirmykščius ritualus, jie išsivysto į šou ir šokių varžybas. Filmas supažindina su aistringais šokėjais, žmonėmis, kurie kojų ritmu išreiškia džiaugsmą, malonumą ir gedulą.
„Neukölln Unlimited“. Dokumentinis filmas, 96 min., Vokietija, 2010, režisieriai – Agostino Imondi, Dietmaras Ratschas
Vienos šeimos nariai – aštuoniolikmetis Hassanas, devyniolikmetė Lial ir keturiolikmetis Maradona – yra talentingi muzikantai ir šokėjai, nuo ankstyvos vaikystės gyvenantys Berlyno Neuköllno rajone. Jie užaugo su hiphopu ir breiku. Tai jų kalba ir aistra. Jų tėvai atvyko iš Libano ir jau 16 metų šeimai nuolat gresia išsiuntimas. Todėl Lial ir Hassanas sukuria planą, kaip savo kūryba galėtų užtikrinti šeimai pragyvenimą ir padėti legaliai įsitvirtinti šalyje.
„Moteris ir penki jos drambliai“ (Die Frau mit den fünf Elefanten). Dokumentinis filmas, 97 min., Vokietija/Šveicarija, 2009, režisierius – Vadimas Jendreyko
Svetlana Geier yra svarbiausia rusų literatūros vertėja į vokiečių kalbą. Ji ką tik baigė versti ir perdavė Ciuricho leidyklai „Ammann“ savo gyvenimo kūrinį – penkis didelius Dostojevskio romanus, vadinamus penkiais jos drambliais. Ši vertėja puikiai jaučia kalbą ir bekompromisiškai seka autoriaus idėja. Jos gyvenimą smarkiai paveikė besikeičianti Europos istorija.
Kartu su Vadimu Jendreyko 85-erių moteris pirmąkart iš šalies, kurią pasirinko kaip tėvynę, keliauja į savo vaikystės vietas Ukrainoje. Filme susipina Svetlanos Geier gyvenimo istorija ir jos literatūrinė kūryba, čia sekama paskui šią nenuilstančią ir veiklią moterį. Tai pasakojimas apie didžiulę kančią, tylius pagalbininkus ir netikėtas galimybes – apie visa aprėpiančią meilę kalbai.
