Policija sulaikė sukarintos vengrų nacionalistų grupuotės lyderius.
Vengrijos valdžia, neseniai patvirtinusi naują Konstituciją, kurioje puoselėjama etninės valstybės vizija, dabar ne itin sėkmingai mėgina suvaldyti nacionalistiškai nusiteikusių sukarintų grupuočių savivalę. Ar galime būti ramūs, kad Lietuvoje tai nepasikartos?
Keturi žmonės buvo sužeisti, kai antradienio vakarą Vengrijos šiaurėje esančiame Dendešpatos kaime įvyko susirėmimai tarp vietos čigonų bendruomenės ir radikalių nacionalistų grupuotės „Vedero“. Bendruomenės lyderis Aladaras Horvathas virtino, kad muštynės prasidėjo tuomet, kai uniformuoti sukarintos „gynybos pajėgų“ grupuotės nariai ėmė mėtyti akmenis į romų namus.
Etniniai konfliktai ir su jais susijusi politinė įtampa Vidurio ir Rytų Europoje „jokia naujiena“, sako istorikas ir politologas Vladas Sirutavičius. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Vengrija, garsėjanti sudėtinga istorija ir painiais etniniais santykiais gal ir yra bene geriausiai matomas atvejis, tačiau politinio radikalizmo tendencijas galime matyti ir Lietuvoje, mano V. Sirutavičius.
Radikalėja ne tik Vengrija
Kraštutiniai dešinieji pastarosiomis savaitėmis organizuoja „patruliavimą“ skurdžiuose Vengrijos kaimuose šalies šiaurinėje dalyje siekdami, anot jų, „viešosios tvarkos atkūrimo“. V. Sirutavičius aiškina, kad tokių pseudokarinių dalinių atsiradimas dažniausiai signalizuoja apie „radikalėjančią politinę situaciją“, galinčią privesti prie rimtų konfliktų.
„Nuo Antro pasaulinio karo tai pirmas kartas, kai Vengrijos Raudonasis kryžius turi organizuoti civilių evakuaciją dėl sukarintų grupuočių keliamos grėsmės“.
Lietuvos institucijos turėtų rimčiau užsiimti etninių konfliktų prevencija, jeigu nenori sulaukti Vengrijos scenarijaus pasikartojimo. Mūsų šalyje esą ne tik trūksta strateginio požiūrio į tautinių įtampų valdymą, bet jos dar kartais ir skatinamos, teigia istorikas. Tai ypač akivaizdu matant eskaluojamą lenkų mažumos klausimą.
„Etniniai santykiai – jautri sritis. Visada atsiras politikų, norinčių iš to nusikalti sau politinį kapitalą“, – tvirtina istorikas.
Išvežė moteris ir vaikus
Dendešpatos kaime įtampa augo jau porą savaičių, nuo tada, kai šalimais romų gyvenvietės radikalai iš „Vedero“ paskelbė rengiantys „gynybos treniruočių“ stovyklą. Grupuotės interneto puslapyje stovyklos dalyviai buvo raginami atvykti su karinėmis uniformomis ir nepamiršti orinių šautuvų.
Dar penktadienį prieš Velykas, siekiant išvengti neramumų ir apsaugoti niekuo dėtus žmones, apie 300 romų moterų ir vaikų buvo išvežti iš Dendešpatos į Raudonojo kryžiaus inicijuotas poilsines stovyklas. „Nuo Antro pasaulinio karo tai pirmas kartas, kai Vengrijos Raudonasis kryžius turi organizuoti civilių evakuaciją dėl sukarintų grupuočių keliamos grėsmės“, – pareiškė vienas iš savanorių.
Po poros dienų romai buvo grąžinti namo. Mat į miestelį buvo pasiųstos gausios policijos pajėgos, kurios nurodė stovyklos dalyviams palikti teritoriją ir suėmė kelis iniciatorius. Tačiau tai visgi nepadėjo išvengti susirėmimo, po kurio buvo suimti septyni žmonės.
V. Orbanas: „Visuomenė nėra saugi“
Vengrijos vyriausybė ruošia įstatymą, kuris užkirstų kelią tokiems savavališkiems sukarintų grupuočių veiksmams ir atvėsintų juos palaikančius ultranacionalistų partijos „Jobbik“ narius. „Teisinis sprendimas jau pakeliui ir jis sustabdys mėginimus perimti valdžios galias į privačias ar partijos rankas“, – žurnalistams sakė Vengrijos vidaus reikalų ministras Sándoras Pintéris.
Tuo tarpu „Jobbik“ lyderis Gáboras Vona parlamente viešai parėmė sukarintas grupuotes. Anot jo, patys romai terorizavo kaimo gyventojus, o „Vedero“ tik siekė įvesti tvarką. G. Vona smerkė policijos veiksmus Dendešpatos kaime, kurie esą buvo nukreipti prieš visuomenės valią ir ragino vidaus reikalų ministrą atsistatydinti.
„Jobbik“ lyderis citavo valdančiosios „Fidesz“ partijos premjerą Viktorą Orbaną, kuris praėjusiais metais pareiškė, kad Vengrijoje „visuomenė nėra saugi“. Tai esą ir tapo pagrindu kurti vietines „žandarmerijas“ visos šalies mastu. „Jobbik“, turintys net 47 vietas Vengrijos parlamente, atvirai palaiko tokias iniciatyvas kaip Dendešpatos kaime, kuriomis esą siekiama „viešosios tvarkos“.
Vengrijos spauda užsimena, kad žodis „žandarmerija“ daugeliui vengrų iki šiol turėtų asocijuotis su „juodžiausiais Vengrijos istorijos puslapiais“. Mat baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir naciams okupavus Vengriją, tuometinės vietinės „žandarmerijos“ aktyviai prisidėjo prie masinės žydų deportacijos.
