Profesorius Zbigniewas Jaworowskis buvo vienas pirmųjų žmonių Lenkijoje, sužinojusių apie Černobylio katastrofą ir Lenkijos radioaktyvų užterštumą. Tada jis rekomendavo gyventojams gerti jodo tirpalą. Šiandien profesorius tvirtina, kad tai buvo visiškai nereikalinga. Z. Jaworowskis taip pat įsitikinęs, kad Černobylio žala neretai yra išpučiama.
Profesorių, kuris per Černobylio katastrofą prieš 25 metus dirbo Lenkijos Radiologinės apsaugos centrinėje laboratorijoje, šiomis dienomis kalbino žinių portalas Onet.pl.
Po katastrofos tyrimo ir Z. Jaworowskio rekomendacijų net 18,5 milijono lenkų vartojo jodą. Šiandien Z. Jaworowskis tvirtina, kad jeigu tada tiek būtų žinojęs apie avariją ir izotopų poveikį žmogaus organizmui, kaip dabar, tai nebūtų rekomendavęs vartoti Liugolio tirpalo
Z. Jaworowskis prisimena, kad iš karto, kaip tik buvo užfiksuotas padidėjęs radiacinis fonas, pradėta vertinti grėsmė gyventojams. Pasirodė, kad tik izotopo jodo-131 koncentracija yra grėsminga, nes jį sugeria skydliaukė. Vis dėlto niekas neinformavo lenkų apie tai, kas įvyko.
Ir tik iš BBC radijo laidos profesorius sužinojo, kad sprogo reaktorius Černobylio elektrinėje. Neaiški situacija ir informacijos stoka paspartino sprendimą dėl Liugolio tirpalo dalijimo – naktį Komunistų partijos vadovybė nusprendė, kad būtina vartoti vaistą.
Z. Jaworowskis pabrėžia, kad tokio masto akciją buvo galima greitai suorganizuoti tik dėl to, kad komunistinės Lenkijos vadovybė bijojo Vakarų šalių atominės atakos. Vienintelė numatyta apsauga nuo tokios atakos – slėptis rūsiuose, o po atakos pradėti masiškai vartoti stabilų jodą. Dėl to kiekviena vaistinė turėjo savo sandėliuose kelis šimtus jodo dozių.
Į klausimą, kiek žmonių mirė Lenkijoje dėl Černobylio, Lenkijoje radiacinės saugos specialistas atsakė, kad nė vienos: „Po katastrofos tiksliai ištyrėme, kokias spinduliavimo dozes gavo lenkai. Tyrimo rezultatus išsiuntėme Jungtinių Tautų agentūrai.
Agentūra apskaičiavo, kad apšvitos dozė siekė 0,3 milisiverto, o per 70 metų lenkai gaus dar 0,9 milisiverto (mSv) apšvitos dozę. Per tą patį laikotarpį iš natūralaus aplinkos spinduliavimo bus gauta net 170 mSv. Taigi Černobylio dozė buvo mažytė dalelė to, ką gauname iš motinos gamtos“, – sakė Z. Jaworowskis.
Profesorius bando aiškinti, kad teiginiai, jog po Černobylio katastrofos padidėjo mirtingumas nuo vėžio, yra nepagrįsti: „Stipriai užterštoje Rusijos teritorijoje per keletą metų po katastrofos nebuvo užfiksuota padidėjusio sergamumo vėžiu. Rusų gelbėtojų tarpe 1989 – 1999 metų laikotarpyje mirtingumas dėl vėžio ligų buvo net 15-30 proc. mažesnis nei visos Rusijos vidurkis. 20 metų po katastrofos buvo tyrinėjama 106 žmonių grupė, kurie susirgo dėl spinduliavimo. Iki 2004 metų mirė 19 žmonių. 5 – nuo vėžio, o kiti – dėl kitų ligų. Tai yra 1 proc. per metus“.
Z. Jaworowskis tvirtina, kad po nelaimės Japonijos Fukušimos atominėje jėgainėje kilusi baimė dėl branduolinės energetikos saugumo yra politikų manipuliacijos.
„Šiandien minime Černobylio katastrofos metines. O ar kažkas mini hidroelektrinės užtvankos griūtį Bankiao, Kinioje, kai žuvo 230 tūkstančių žmonių? Kinioje kiekvienais metais žūsta 2,5 tūkstančio anglies šachtininkų. Bet mes labiausiai bijome atominės energijos, nors ji kol kas yra saugiausia elektros forma. Dėl to manau, kad Černobylis daugiau žalos padarė ne mūsų kūnams, o smegenims“, – pokalbį baigė Z. Jaworowskis.
