Protestuotojai Jemene reikalauja prezidentą A. Salehą atsistatydinti nedelsiant.
Rodos, sekdamas Egipto ir Tuniso lyderiu pavyzdžiu, Jemeno prezidentas Ali Abdullah Salehas sutinka perduoti valdžios vairą opozicijai. Susitarimas suteikia vilties, kad šalyse baigsis tris mėnesius trunkantys politiniai neramumai, nusinešę jau 120 gyvybių.
Tris dešimtmečius šalį valdantis A. Salehas pareiškė, kad sutinka su Persų įlankos bendradarbiavimo tarybos susitarimu, kuriame numatytas prezidento atsistatydinimas per 30 dienų nuo formalaus pasirašymo. Kompromisinį susitarimą, kuris matomas kaip paskutinis šiaudas sustabdyti šalį nuo ritimosi į chaosą, pirmadienį sutiko pasirašyti ir opozicija, nors formalaus pasirašymo dar nebuvo.
Pastarąsias savaitėmis netrūko kruvinų susirėmimų ir tarp susiskaldžiusios kariuomenės dalinių. Dalis karių perėjo į brigados generolui Ali Mohsen al-Ahmai pusę ir palaiko sukilimą prieš prezidentą A. Salehą. Tikimasi, kad politinė padėtis šalyje suspės stabilizuotis, ir sukilimas nespės peraugti į pilietinį karą.
Protestai nesiliauja
Formalaus susitarimo pasirašymo, prižiūrint užsienio stebėtojams, dar teks palaukti, o neramumai Jemeno gatvėse kol kas nesiliauja. Kadangi šalies saugumo tarnybos tęsia susidorojimus, protestuotojai ir toliau planuoja naujas demonstracijas. Vien per tą laiką, kol opozicijos lyderiai derėjosi dėl sutarties, Jemeno saugumiečiai nušovė mažiausiai du protestuotojus.
Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kaip ir JAV, nerimauja, kad Jemenas galėtų paskęsti chaose, kuris savo ruožtu persimestų į kitas regiono šalis.
Protestuotojai nėra patenkinti susitarimu ir reikalauja skubaus A. Saleho atsistatydinimo. Jie piktinasi tuo, kad susitarimas garantuoja A. Salehui ir jo šeimai imunitetą bei apsaugą nuo teisinio persekiojimo. Taip pat jų netenkina ir pasiūlymas opozicijai dalyvauti vyriausybėje kartu su prezidento partija.
Tuo tarpu opozicijos lyderis Yassinas Saeedas Nomanas teigia, kad iš principo opozicijos koalicija sutinka su susitarimo punktais, tačiau teigia neturinti pakankamai galių nutraukti mitingus. Opozicija reikalauja, kad protestai galėtų tęstis, kol A. Selahas pasitrauks iš valdžios, kuria mėgaujasi jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Tokiu atveju jis taptų trečiuoju Arabų šalių diktatoriumi po Egipto ir Tuniso, pasitraukusiu dėl visuomenės spaudimo.
A. Salehas traukiasi nenoriai
Persų įlankos šalims nėra lengva apsispręsti, kaip reaguoti į masinius sujudimus kituose Arabų kraštuose. Jeigu Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį, neturėjusį draugų regione, buvo lengva pasmerkti, tai Bahreino ir Omano valdžia sulaukė kaimyninių šalių palaikymo. A. Saleho valdomas Jemenas, esantys pietiniame Arabijos pusiasalio kamputyje – sudėtingas atvejis.
Akivaizdu, kad Arabų šalys su buvusiu įtakingu politiniu lyderiu A. Salehu elgiasi gerokai švelniau nei su M. Gaddafiu, kurio režimas tiesiai šviesiai buvo pavadintas neteisėtu. Vietoj reikalavimo atsistatydinti, A. Salehas sulaukė tik paraginimo perduoti valdžią savo viceprezidentui, kol opozicijos vyriausybė pasiruoš rinkimams.
Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kaip ir JAV, nerimauja, kad Jemenas galėtų paskęsti chaose, kuris savo ruožtu persimestų į kitas regiono šalis. Tad ir stengiamasi užtikrinti kuo sklandesnį valdžios perėmimą, kuris leistų tęsti bendradarbiavimą su Jemenu kovojant prieš vietinę teroristinės grupuotės „Al-Qaeda“ atšaką.
Manoma, kad paties prezidento pozicija pasikeitė ir jis sutiko pasitraukti dėl to, kad prarado Saudo Arabijos politinį ir finansinį palaikymą. Visgi beveik neabejojama, kad A. Salehas mėgins pratęsti buvimo valdžioje laiką. Per televiziją jis jau pareiškė, kad neperduos valdžios tiems, kurie nori perversmo. „Ne, mes tai padarysime tik su rinkimų biuleteniais ir referendumu“, – sakė prezidentas.
