J. Ch. Decaux sutinka, kad bus vis labiau pereinama prie skaitmeninės reklamos, bet tai esą vyks daugiausia oro uostų, traukinių stočių, prekybos centrų viduje ir kitose kontroliuojamose aplinkose.
Skelbimų lentos pakelėse, plakatai ant autobusų ir šalia metro eskalatorių, reklamos oro uostų terminaluose – viešinimo būdas, žinomas kaip išorinė reklama, dar neseniai buvo nuobodžioji reklamos rinkos dalis. Taip nebėra. Smunkančios kainos ir gerėjanti ekranų kokybė reiškia, kad statiškus ant popieriaus atspausdintus plakatus keičia akį traukiančios reklamos su judančiais paveiksliukais, garsu, o kartais ir interaktyvumo galimybėmis.
Nors kai kurių reklamos kanalų, ypač laikraščių, auditorija tirpsta, gatvės, oro uostai ir kitos viešosios erdvės dar niekada nebuvo taip užpildytos potencialiais žiūrovais kaip dabar, žmonėms keliantis į miestus bei daugiau keliaujant.
Žiniasklaidos tyrimų bendrovė „MagnaGlobal“ prognozuoja, kad išlaidos išorinei reklamai pasaulyje 2011 metais išaugs 8,3 procento iki maždaug 26,4 milijardo JAV dolerių (62,6 mlrd. litų). Šis sektorius augs greičiau už kitas reklamos ne internete formas.
Prognozuojama, kad išlaidos skaitmeninėms skelbimų lentoms ir plakatams per artimiausius penkerius metus padvigubės iki 5,2 milijardų JAV dolerių.
Vienos didžiausių pasaulio išorinės reklamos bendrovių iš JAV „Clear Channel“ tarptautinei veiklai vadovaujantis Williamas Eccleshare‘as mano, kad dešimtmečio pabaigoje kai kuriose šalyse skaitmeninės paslaugos sudarys apie 90 procentų jo verslo.
Pagrindinis jo konkurentas, Jeanas-Charlesas Decaux, Prancūzijos „JCDecaux“ vadovas, sutinka, kad bus vis labiau pereinama prie skaitmeninės reklamos, bet teigia, kad tai vyks daugiausia oro uostų, traukinių stočių, prekybos centrų viduje ir kitose kontroliuojamose aplinkose. Jo nuomone, autobusų stotelėse ir kitose vietose atvirame lauke, kur reklaminius skelbimus gali nusiaubti vandalai, popierinės formos nebus atsisakyta taip greitai.
Pajamos iš skaitmeninių ekranų jau siekia apie ketvirtadalį „JCDecaux“ pardavimų transporto centruose, bet mažiau nei 5 procentus – gatvėse.
Greitis, kuriuo bus pereinama prie skaitmeninės reklamos, yra mažiausia nesutarimų tarp šių dviejų vyrų priežastis. „JCDecaux“ vasarį pasigyrė, kad pernai gavusi 2,4 milijardo eurų (8,3 mlrd. litų) pajamų aplenkė „Clear Channel“ ir tapo didžiausia išorės reklamos bendrove pasaulyje.
„Retai nutinka, kad europinė informacinė bendrovė yra didesnė už amerikietišką“, – teigia J. Ch. Decaux. Jo teigimu, kadangi „JCDecaux“ grupė yra mažiau prasiskolinusi nei kitos, ji svarstytų pirkti trečios pagal dydį pasaulyje bendrovės „CBS Outdoor“, o gal ir pačios „Clear Channel“ verslą Amerikoje, jei atsirastų tokios galimybės.
W. Eccleshare‘as nesileidžia į šias provokacines kalbas ir atkreipia dėmesį, kad J. Ch. Decaux nebe pirmą kartą šneka apie didelius pirkinius JAV, kurioje netvirtai bendrovė netvirtai laikosi ketvirtojoje vietoje, bet niekada nieko nenutinka. W. Eccleshare‘as pripažįsta, kad šioje stipriai pasidalijusioje reklamos rinkoje vyks konsolidacija, bet greičiau šalių viduje, o ne tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, Kinijoje yra 60 tūkst. išorės reklamos bendrovių, daugelis iš jų tėra mikroautobusai su vienu ar dviem skydais, ir rinka yra aiškiai pribrendusi racionalesnei veiklai.
Bendrovė „Clear Channel“ yra taip optimistiškai nusiteikusi skaitmeninių plakatų atžvilgiu, nes tiki, kad jie sukuria neįtikėtinų galimybių reklamai suteikti efektyvumo. Reklamos užsakovai gali pritaikyti užsakymą prie dienos meto: greitojo maitinimo restoranų tinklas „McDonald’s“ pusryčių metu gali reklamuoti dešrelę ir kiaušinį, pietų metu pakeisti pasiūlymą į įprastą mėsainį, o ankstyvam vakarui pasiūlyti obuolių pyrago ir ledų.
Užsakovai taip pat gali reaguoti į įvykius iš karto jiems nutikus. Kai pernai Ispanija laimėjo pasaulio futbolo čempionatą, sporto prekių gamintojos „Nike“ finansuotos skaitmeninės skelbimų lentos rezultatus parodė jau po kelių sekundžių.
Reklamos užsakovai nuolatos kalba, kad nori „užsiimti“ su vartotojais, todėl jie labai domisi interaktyvumo galimybėmis, kurias skaitmeninės technologijos suteiks. Pavyzdžiui, „JCDecaux“ siūlo nemokamą „iPhone“ programą, pavadintą „U snap“: jeigu vartotojo dėmesį patraukia popierinis ar skaitmeninis plakatas, ir jis jį nufotografuoja savo telefonu, programa tai atpažįsta ir suteikia informacijos apie produktą, nuolaidų kuponų bei nurodo, kur yra artimiausia prekybos vieta.
O dar yra „linksmareklamė“ ir „liūdnareklamė“ – gana grėsmingai skambanti idėja, kurią įgyvendinus reklamos stendai su įtaisytomis kameromis ir veidų sekimo programomis atpažintų, kokios nuotaikos yra kiekvienas praeivis, ir ekrane atitinkamai keistų reklaminius pranešimus.
Technologija pagal akių ir burnos judėjimą nustato šešias emocines būkles – laimę, pyktį, liūdesį, baimę, nustebimą ir pasibjaurėjimą. Nelaimingai atrodantis asmuo gali būti „apdovanotas“ saulės išbalintų paplūdimių arba aromatingos šokolado plytelės reklama, o neramiai šnairuojantieji gali būti nuraminti (kai kurie pasakytų – išnaudoti) draudimo paslaugų reklama.
Tokia „Didžiojo Brolio“ programinė įranga, be abejonės, atpažintų pasitenkinimo šypsnius išorės reklamos bendrovių vadovų veiduose, mąstančių apie ateinančius 18 mėnesių, kai svarbių įvykių seka pagerins jų verslą: pasaulio regbio čempionatas, JAV prezidento rinkimai, 2012 metų Europos futbolo čempionatas ir vasaros olimpinės žaidynės Londone.
Kad ir kur keliausite – gatvėje, metro, oro uoste ar autobusų stotyje – nebus kaip pabėgti nuo su šiais įvykiais susietos reklamos, o išorės reklamos kompanijos iš to žersis pelnus.
