Valstybė, norėdama savo tarnautojui sumokėti 1 litą, 16 centų turi skolintis.
Savo tarnautojams valstybė kol kas nežada didesnių algų. Maža to, Konvergencijos programoje, kurią kitą savaitę svarstys Vyriausybė, numatyta, kad 2011-2013 m. kasmet valstybės institucijoms teks savo išlaidas karpyti po 2 proc.
Vyriausybė neketina Seimui siūlyti nuo kitų metų didinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas politikų, pareigūnų bei valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Bazinis dydis šiuo metu yra 450 litų ir toks turėtų likti kitais bei, labai tikėtina, 2013 metais.
Finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė teigė, kad su visais ministrais yra sutarta dėl principinio sprendimo – kitąmet nedidinti darbo užmokesčio fondo. Tokia nuostata galioja ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems iš valstybės biudžeto išlaikomiems darbuotojams: medikams, pedagogams, kultūros darbuotojams.
Be to, kitą savaitę Vyriausybė turėtų patvirtinti Konvergencijos programą, pagal kurią numatyta kasmet po 2 proc. mažinti asignavimus valstybės institucijų išlaidoms ir darbo užmokesčiui. Taip vadinamos efektyvumo didinimo užduotys.
G. Balčytytės teigimu, tokios nuostatos visai nereiškia, kad kasmet valstybės tarnautojų algos mažės po 2 proc.: „Vadovai, atsakingi už valstybės institucijų darbo kokybę, turės apsispręsti, kaip efektyviau panaudoti skiriamas lėšas“.
Ji priminė, kad 2010-aisiais valstybės institucijų darbo fondai buvo sumažinti 10 proc., dar daugiau apkarpytos valdymo išlaidos. Grąžinti šias išlaidas į prieškrizinį lygį neleidžia ir biudžeto deficitas, ir auganti valstybės skola.
„Nereiktų pamiršti, kad nuo kiekvieno iš valstybės biudžeto algoms skiriamo lito 16 centų yra pasiskolinti“, – pridūrė finansų ministrės patarėja.
Finansų ministerijos duomenimis, 2010 metais medicinos darbuotojų ir pedagogų darbo užmokesčio fondai mažėjo, bet išliko didesni nei 2007 ar net 2008 metais. Antai, nacionalinio biudžeto pajamoms 2010 metais, palyginti su 2008 metais, sumažėjus 30 proc., pedagogų darbo užmokesčio fondas 2010 metais, palyginti su tais pačiais 2008 metais, padidėjo 13,8 proc. (dėl 2008-2009 m. vykdytos darbo užmokesčio didinimo programos didžioji dalis didinimų persikėlė į ateinančius metus).
Alga turi būti adekvati darbui
Ekonomistai pripažįsta, kad valstybės finansų padėtis dar neleidžia kurti planų apie atlyginimų viešajame sektoriuje didinimą. Tačiau toliau taupyti mažinant algas gali būti pavojinga.
„Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis valstybės sektoriaus efektyvų reiktų didinti ne numatant mažiau lėšų atlyginimų fondams, o imantis struktūrinių reformų. „Vieša paslaptis, kad vis dar labai daug valstybės funkcijų yra dubliuojama skirtingų institucijų. Taigi biudžeto lėšos galėtų būti taupomos ne mažinant darbo užmokesčio fondus, o atsisakant perteklinės darbo jėgos. Įgyvendinus tokius pokyčius likusiems darbuotojams atlyginimai galėtų padidėti“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad per krizę sparčiau mažėjo algos privačiajame sektoriuje, tačiau atsigaunantis verslas gali pasinaudoti proga iš viešojo sektoriaus pervilioti labiausiai kvalifikuotus darbuotojus.
„Siekiant, kad viešajame sektoriuje dirbtų kvalifikuota darbo jėga, jai turi būti adekvačiai atlyginama. Jeigu mokamos mažos algos, tai valstybės institucijose liks dirbti arba nekvalifikuoti, arba korumpuoti asmenys. Šis reiškinys mūsų valstybei yra labai žalingas“, – įspėjo N.Mačiulis.
