„Verslo žinios“
Žemdirbiams trūksta ir grūdų, ir degalų
Nuostolių dėl iššalusių žieminių kultūrų patyrę žemdirbiai išsyk susiduria su 2 problemom – nėra atsėjimui reikalingų grūdų ir trūksta akcizais neapmokestinto dyzelino.
„Rapsų statistika liūdna, nukentėjo ir kviečiai. Šalia vėluojančios sėjos gali trūkti ir sėklos, nes greta vasarinių reikės atsėti ir žieminius“, – pažymi Dainius Pilkauskas, „Linas Agro Group“ (LAG) prekybos direktorius Baltijos šalims.
Jis skaičiuoja, kad rapsų dar galima atvežti, nes jų reikia 6 kg/ha, o kviečių 250 kg/ha ir sertifikuotos sėklos nupirkti ir atgabenti, tiek, kad užtektų šimtams tūkstančių nukentėjusių hektarų, – nepavyks.
Dalis žemdirbių ir stambių ūkių sės vadinamą „ūkinę“ nesertifikuotą sėklą, kurios derlius mažesnis ir prastesnis. Be to, nemaža dalis šalies ūkininkų, praėjusiais metais gavusių galimybę įsigyti dalį šiems metams skirto akcizais neapmokestinamo dyzelino, jau išnaudojo turimus limitus, todėl jiems atsėti pasėlius gali tekti perkant brangesnius degalus.
Skaidrina viešuosius pirkimus
Norinčioms dalyvauti valstybės įmonių skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose įmonėms teiks laikytis įstatymų – teikti akcininkų sąrašus, finansines ataskaitas, nurodyti viešojo informavimo priemonių tiražus ir pan. „Vieši pinigai turi būti skirti skaidriam verslui“, – pabrėžia Rimantas Žylius, ūkio ministras.
Pasak ministro, iki šiol viešuosiuose pirkimuose labiau buvo rūpintasi vienu aspektu – kad įmonės būtų atsiskaičiusios su valstybe ir neturėtų pradelstų skolų. Tačiau, siekiant didesnio skaidrumo, nuspręsta įmonėms priminti jų prievoles: kad įmonės, kaip to reikalauja Akcinių bendrovių įstatymas, būtų pateikusios finansinę atskaitomybę ir akcininkų sąrašus, kad nebūtų baustos už nelegalų darbą ir t. t. Pavyzdžiui, žiniasklaidos atveju, kaip reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas, – nurodę visuomenės informavimo priemonės savininkus, auditavę leidinių tiražus ir įvykdę žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus.
Kad tokių reikalavimų reikėjo anksčiau, pritaria ir Valdas Sutkus, „Lietuvos verslo konfederacijos/ICC Lietuva“ prezidentas. Bet jis nuogąstauja, kad geri norai nevirstų naujais reikalavimais. Patirtis rodo, kad valstybės institucijos nesugeba viena su kita pasidalinti duomenų bazėmis ir gaišina įmones reikalaudamos surinkti pluoštus pažymų.
„Lietuvos rytas“
Prekybininkai apsirūpino kiaušinių atsargomis
Pernai prieš Velykas parduotuvės pristigo kiaušinių. Paskutinę akimirką mažmeninės prekybos tinklai jų įsivežė ir iš Lenkijos, ir iš Latvijos. Šiemet prekybininkai pasimokė iš praėjusių metų klaidų ir pasirūpino didesnėmis kiaušinių atsargomis. O ir kiaušiniai šįmet pigesni nei prieš metus. Tačiau kiti šiai šventei skirti produktai – pyragai, krienai, majonezas ir sviestas – pabrango.
„Kadangi prieš Velykas tradiciškai išauga kiaušinių paklausa, užsisakome jų ne tik iš lietuvių tiekėjų, bet įsivežame ir iš kaimyninių šalių. Šiemet prognozavome kiek didesnę paklausą negu anksčiau, todėl pasirūpinome atsargomis, kad parduotuvėse šių prekių nepritrūktų“, – sakė „Iki“ atstovas Valdas Lopeta. Vienas pirkėjas „Iki“ prekybos tinkle Velykų pirkiniams vidutiniškai skiria apie 30 litų.
Prekybos tinklas „Rimi“ tikisi, kad šiemet apyvarta šventiniu periodu bus didesnė apie 15 proc., palyginti su pernai.
„Auksiniai“ elektros lizdai mokykloje
Šiauliuose renovuojamoje mokykloje ruošiamasi įrengti, ko gero, brangiausius Lietuvoje kištukinius elektros lizdus: jiems prašoma 0,85 milijono litų.
Aistros dėl renovuojamo Gytarių pagrindinės mokyklos pastato užvirė jau pirmajame naujosios tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdyje. Mokyklai iš ES fondų jau atseikėta 3,5 milijono litų parama, o savivaldybė iš šių metų biudžeto numatė skirti 2,6 milijono litų dotaciją.
Tačiau statybininkai pareikalavo papildomai skirti 1,8 mln. litų kištukiniams elektros lizdams, porai tualetų, vėdinimo sistemai, kitiems darbams.
Miesto tarybos senbuviai net neprieštarauja, kad šie darbai būtų atliekami be konkurso. Politikos vilkų negąsdina net iki 8 milijonų litų išsipūtusi mokyklos renovavimo kaina.
„Vilniaus diena“
Kas sumažintų sąskaitas?
Nors vidutinė vasario ir kovo mėnesių temperatūra Lietuvoje skyrėsi maždaug 8 laipsniais, už šildymą gyventojams teko pakloti vos keliais litais mažiau.
„Šilumos kaina juk tikrai nesikeitė, o kiek reikia mokėti, priklauso nuo suvartojimo. Vadinasi, suvartojo tiek pat. Kainai nėra jokio skirtumo, kokia lauke temperatūra“, – „Vilniaus dienai“ aiškino „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Į mero kėdę vos atsisėdęs Artūras Zuokas ketvirtadienį spaudos konferencijoje politikas tvirtino siūlysiąs Vyriausybei centralizuoti kuro šilumos gamybai pirkimą. Pagal A.Zuoko planą savivaldybė nuo savo pečių nusimestų visus vargus, susijusius su kuro pirkimu.
„Čia jau tikrai yra tik savivaldybių atsakomybė, nereikia visko suversti ant svetimų pečių. Kas čia bus, jei viskuo imsis rūpintis valstybė. Niekur taip nebėra. Dabar yra rinka, dujos pardavinėjamos toje rinkoje, o ne kažkokiu paprastu derėjimosi keliu“, – mero siūlymą kritikavo energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.
