Pasitinkant pavasario šventes Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad ruošiant maistą būtina laikytis higienos taisyklių. Maistas turi būti gaminamas taip, kad jame išliktų kuo daugiau biologiškai aktyvių medžiagų ir būtų mažiausia maisto užteršimo tikimybė.
Centro duomenimis, 2010 metais Panevėžio apskrityje sergamumas salmonelioze siekė 7 atvejus 10 000 gyventojų (užregistruoti 195 salmoneliozės atvejai). Praėjusiais metais sergamumas salmonelioze Lietuvoje buvo 5,3 atvejo 10 000 gyventojų.
Panevėžio mieste, Rokiškio bei Kupiškio rajonuose ir Panevėžio apskrityje sergamumas šia liga viršijo šalies sergamumo rodiklius.
Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad daugiau kaip pusė susirgusiųjų salmonelioze (54 proc.) užsikrėtė nuo vištų kiaušinių, kita dalis – nuo vištienos (30 proc.). Per 1 šių metų ketvirtį užregistruoti 29 salmoneliozės atvejai.
Salmoneliozė – tai ūmi infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Ligą sukeliančių mikroorganizmų (salmonelių) yra žinoma daugiau nei 2000 rūšių. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Salmonelioze serga ir žmonės, ir gyvūnai. Sergantis žmogus ar bakterijų nešiotojas gali platinti užkratą, nesilaikydamas asmens higienos įgūdžių, netinkamai termiškai apdorodamas ar ruošdamas maistą. Naminiai gyvuliai gali užsikrėsti, suėdę sergančių graužikų. Vištos, užsikrėtusios salmonelėmis, gali jomis užkrėsti ir kiaušinius.
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą. Ypač pavojingi yra gerai neišvirti, neiškepti kiaušinių, mėsos patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršo, paštetai. Kartais ir gerai paruošti patiekalai užkrečiami salmonelėmis, jei tie patys įrankiai naudojami ir žaliai, ir virtai mėsai paruošti ir nesilaikoma asmens higienos taisyklių.
Salmonelioze susergama po 6–30 valandų suvalgius salmonelėmis užteršto produkto. Ligos inkubacinis periodas priklauso nuo salmonelių kiekio, esančio maisto produkte.
Salmoneliozė prasideda ūmiai, pykinimu, pilvo skausmais, krečia šaltis, pakyla temperatūra, skauda galvą. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims, kurių silpnesnė imuninė sistema.
Specialistai pataria atkreipti dėmesį į kiaušinių naudojimą maisto gamybai. Perkant kiaušinius, būtina atkreipti dėmesį į kiaušinių realizavimo datą. Dėdami kiaušinius į šaldytuvą, prieš tai jų nenuplaukite, nes bus pažeista apsauginė kiaušinio plėvelė.
Prieš vartojant kiaušinius maisto gamybai, juos būtina nuplauti. Rekomenduojama virti kiaušinius taip, kad trynys būtų kietas.
Gaminant maistą būtina laikytis paprastų maisto ruošimo taisyklių: ant tos pačios lentelės nepjaustyti virtų, paruoštų valgyti ir dar termiškai neapdorotų produktų.
Reikia gerai išvirti ar iškepti vištieną. Keptos ar rūkytos vištos mėsa prie šonkaulio neturi būti rausva, nes tai liudija apie nepakankamą jos terminį paruošimą. Šaldytuve laikytus vištienos patiekalus geriau valgyti pakartotinai pakaitintus aukštesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje. Ypač šiltuoju metų laikotarpiu reikėtų nevalgyti konditerinių gaminių, kuriems pagaminti naudojami žali kiaušiniai.
Asmenims, ruošiantiems maistą, labai svarbu laikytis higienos: visada nusiplauti rankas prieš maisto gamybą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa bei pasinaudojus tualetu.
Tik saugiai ruošdami maistą galėsime išvengti ūmių žarnyno ligų ir sveiki džiaugtis pavasario šventėmis.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro
INF.
