„Verslo žinios“
Aludariai išsitraukia pinigus iš Lietuvos
Stambiausių Lietuvos alaus daryklų akcininkai išsiima pinigus iš savo valdomų bendrovių, išmokėdami rekordinius dividendus savininkams. Analitikai sako, kad tai rodo, jog bendrovės Lietuvoje nebenumato plėtros.
Vakar „Švyturio-Utenos alaus“ akcininkų susirinkime nuspręsta iš paskirstytino pelno, kuris siekia 145 mln. Lt, net 100 mln. Lt skirti dividendams. Likusį paskirstytiną pelną – 45 mln. Lt nutarta perkelti į kitus finansinius metus. Dividendais bus išmokėtas visas 2010 m. uždirbtas pelnas ir dar 47 mln. Lt – iš ankstesnių finansinių metų.
Savo akcininkei Danijos „Royal Unibrew“ šiemet moka ir „Kalnapilio-Tauro grupė“ (KTG). Bendra akcininkui išmokama suma sieks 45 mln. Lt, iš kurių 32,145 mln. Lt bus mažinamas KTG įstatinis kapitalas.
Piktinasi žemės mokesčiu
Vakar Seimo Aplinkos apsaugos komitete pradėtos svarstyti Žemės gelmių įstatymo pataisos numato teisę naudoti išteklius suteikti tik konkurso būdu, o už naudojimąsi žemės gelmėmis įvesti mokestį. Pasak verslininkų, valdininkai tiesiog perima paslaugas iš verslo, gauna papildomą finansavimą iš biudžeto ir didina biurokratų skaičių.
Vienas iš projekto autorių Juozas Mockevičius, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius, aiškina, kad jei įstatymas bus priimtas, visi siekiantys eksploatuoti naujus telkinius turės dalyvauti konkurse. O visus parengiamuosius naujo telkinio eksploatavimo darbus, kuriuos iki šiol atlikdavo verslas: teritorijų planavimo, išteklių tyrimo ir kt. bei žemės paėmimą visuomenės reikmėms – atliks valstybė. Kadangi valstybė patirs išlaidų, jos bus įskaičiuotos į įmokos dydį. Ši mokesčio dalis bus pagrindinė.
Antrąją įmokos dalį lems konkurse dalyvaujantys pareiškėjai, pagal principą „laimės daugiau pasiūlęs“. Įmokas turės mokėti visi, išskyrus eksploatuojančius mažus karjerus ir išgaunančius vandenį – jiems konkursai nebus skelbiami.
„Lietuvos rytas“
Ministerija siūlo kaupti lėšas kitai krizei
Vyriausybė paskelbė planus sukurti iki 40 milijardų litų vertės fondą, kuris galbūt padės pragyventi galimą kitą sunkmetį. Pagal Finansų ministerijos planą, kuriam dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, juodai dienai kaupiamus pinigus turėtų saugoti Lietuvos bankas. Fonde turėtų atsidurti visos neplanuotos biudžeto pajamos, taip pat ir biudžeto perviršis, jei toks atsirastų. Tačiau konkrečiai nenurodoma, kiek valstybė privalėtų atidėti sunkmečiui.
Įstatymas draustų perduoti pinigus politikams, nebent atsitiktų viena iš keturių negandų. Vyriausybė galėtų naudotis sukauptais pinigais, jeigu nustotų augti ekonomika, valstybės skola pasiektų pavojingą lygį arba jei šalis nebegalėtų pigiai pasiskolinti. Taip pat fondo pinigai praverstų, jei kuris nors bankas svyruotų ant žlugimo ribos.
Tačiau komercinių bankų ekspertai abejoja, ar tokių saugiklių užteks. „Swedbank” analitikas Nerijus Mačiulis priminė, kad po 1998-ųjų vadinamosios Rusijos krizės buvo įkurtas Stabilizacijos fondas, kurio lėšos išleistos pastarajai krizei nė neprasidėjus.
Kliūva pašalintos kliūtys vėjo jėgainėms
Prieš vėjo jėgainių statybą nusistatę gyventojai piktinasi Seimo priimtu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu. Mat jis gerokai sumažins elektrinių statytojų vargus – 80 metrų aukščio vėjo jėgainei nebereikės statybos leidimo.
Tuo piktinasi gyventojų bendruomenės, jau keletą metų kovojančios su vėjo jėgainių statytojais.
Jėgainių statytojai atkerta, kad naujasis įstatymas dar nereiškia, jog visai nereikės jokių leidimų – reikės poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo.
„Lietuvos žinios“
Žalioji energetika pažabota įstatymu
Ilgai lauktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, turėjęs skatinti žaliosios energijos iš vėjo, saulės, vandens gamybą Lietuvoje, tokias investicijas dar labiau pristabdys, rašo „Lietuvos žinios“.
Rinkos dalyviai įstatymo priėmimą sveikina vien dėl to, kad po kelerių nežinios metų pagaliau išaiškėjo žaidimo taisyklės šiame energetikos sektoriuje. Kita vertus, Vyriausybės ir Energetikos ministerijos (EM) pastangomis galutinėje įstatymo redakcijoje atsirado pradiniuose variantuose nebuvusių nuostatų, kurie užkerta kelią atsinaujinančios energetikos Lietuvoje plėtrai, pažymi jie. .
Įstatymas numato, kad iš naujai statomų atsinaujinančių šaltinių elektrinių, kurių instaliuota galia didesnė nei 30 kilovatų (kW) elektra nebus superkama fiksuotu tarifu, kaip buvo iki šiol. Buvo pritarta EM pasiūlytai nuostatai, kad prie elektros tinklų bus prijungiamos tik tos jėgainės, kurios aukcione pasiūlys elektrą mažiausia kaina – taip neva siekiama apsaugoti vartotojus nuo elektros kainų didėjimo. Už borto liks visos kitos jėgainės. Kad ir kiek jos būtų investavusios į elektros gamybos įrenginius – jų pagaminta elektra superkama nebus.
„Esminė įstatymo klaida ta, kad gamintojai bus verčiami konkuruoti tarpusavyje ir likusi nepanaudota vėjo jėgainėms skirta kvota turės būti aukcionais išdalijama tiems, kurie pasiūlys mažesnį priedą prie vidutinės rinkos kainos. Taip investicijų nepritrauksime“, – įsitikinęs Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.
Leistini žaliosios energijos gamybos kiekiai taip pat buvo apkarpyti, motyvuojant tuo, kad elektra vartotojams smarkiai nepabrangtų. Numatyta, kad valstybė dabar galės išduoti leidimus eksploatuoti vėjo elektrinių parką, kurio galia siektų iki 500 MW (įstatymo rengėjai siūlė 550 MW).
„Vilniaus diena“
Bankas kaltinamas sužlugdęs įmonę
Generalinė prokuratūra šiomis dienomis pradės nagrinėti dokumentų, kuriuose metami kaltinimai bankui „Swedbank“ sužlugdžius pelningai dirbančią įmonę „Videlena“. Pastarajai esą pakenkė neteisingai apskaičiuoti įsiskolinimai.
Bankas pripažino padaręs klaidą, tačiau bankrutavusios įmonės akcininkams žalos atlyginti nenori. Be to, „Swedbank“ tvirtina, kad pati „Videlena“ elgėsi nesąžiningai.
