M. A. El-Erianas
Prabėgus trejiems metams nuo pasaulinės finansų krizės pradžios pasaulio ekonomikos padėtis išlieka miglota, ir tam yra pakankamai priežasčių.
Ar palaipsniui sveikstant pažangiosioms ekonomikoms ir stipriai augant besivystančioms rinkoms jau galime lengviau atsipūsti? Ar visgi reikėtų ieškotis užuovėjos nuo didelių naftos kainų, geopolitinių šokų Artimuosiuose Rytuose ir nesibaigiančios branduolinės nežinios trečioje didžiausioje pasaulio ekonomikoje Japonijoje?
Daugelis renkasi pirmąjį variantą, labiau užtikrinantį pasaulio suvokimą. Išgyvenus blogiausius pasaulio finansų krizės laikus bei grėsmę, kad visą pasaulį apims ekonominė depresija, juos drąsina vis labiau apimantis jausmas, kad atsikuria jeigu ne pasitikėjimas, tai bent jau ramybė.
Šis globalus požiūris paremtas skirtingais greičiais veikiančios augimo varomosios jėgos, kai sveikstančios ir pasveikusios pasaulio ekonomikos dalys pamažu traukia atsiliekančias.
Varomąją jėgą sudaro labai pelningos tarptautinės kompanijos, kurios šiuo metu investuoja ir samdo darbuotojus, išgelbėti pažangiųjų ekonomikų bankai, pradedantys grąžinti skolas už gelbėjimą, besivystančiose ekonomikose auganti vidurinioji ir aukštesnioji klasė, perkanti vis daugiau prekių ir paslaugų, daugiau mokesčių sumokantis ir taip vyriausybių biudžetų naštą palengvinantis sveikesnis privatus sektorius bei Vokietija, Europos ekonominė galia, renkanti ekonomikos restruktūrizavimo metais sunokusius vaisius.
Nors ir ne visi, bet daug naujausių duomenų patvirtina šį požiūrį. Išties, pasaulis pradėjo eiti palaipsnio ekonomikos atsigavimo keliu, nors ir nelygiu ir gerokai mažiau energingai, nei būtų galima tikėtis. Jeigu nebus nuklysta nuo kelio, atsigavimas įgaus pagreitį bei išplis ir dydžiu, ir įtaka.
Tačiau „o jeigu“ skatina kitą požiūrį į pasaulį, be rožinių akinių, kur nerimaujama dėl lėtesnio augimo ir didesnės infliacijos tuo pat metu. Nors šios kliūtys nėra pakankamai didelės, kad nuo bėgių nuverstų ekonomikos atsigavimo traukinį, tik kvailys neskirtų joms deramo dėmesio.
Galiu pateikti keturias pagrindines problemas, surikiuotas pagal skubumą ir aktualumą pasaulio ekonomikos gerovei. Šios problemos tampa vis svarbesnės ir grėsmingesnės.
Pirmiausia, pasaulis kaip visuma dar nesusidūrė su visomis neramumų Artimuosiuose Rytuose ir tragedijų Japonijoje ekonominėmis pasekmėmis. Nors šie įvykiai tęsiasi jau savaites ar mėnesius, jie vis dar neatskleidė visos griaunamosios įtakos globaliai ekonomikai.
Nedažnai nutinka, kad pasauliui gresia stagfliacija – stagnacija kartu su infliacija – dėl tuo pat metu sumažėjusios paklausos ir pasiūlos. O dar neįprasčiau, kad tuo pat metu vyksta du skirtingi įvykiai, kurie abu veda prie tokio pat rezultato. Tačiau būtent tai vyksta dabar.
Sukilimai Artimuosiuose Rytuose pakėlė naftos kainas, šitaip „suvalgydami“ vartotojų perkamąją galią ir padidindami daugelio gamintojų sąnaudas.
Tuo pat metu Japonijos katastrofų trikampis – didžiulis žemės drebėjimas, niokojamas cunamis ir paralyžiuojanti branduolinė krizė – sunaikino dalį vartotojų pasitikėjimo ir sutraukiojo tarptautines tiekimo grandines (ypač technologijų ir automobilių gamybos).
Antra didelė pasaulinė rizika atkeliauja iš Europos, kurioje Vokietijos ekonomikos galybė susiduria su paskolų krize Europos Sąjungos pakraščiuose. Praėjusią savaitę, kad išvengtų Europos bankininkystės sistemai galimai pakenksiančio nemokumo, oficialios pagalbos paprašiusi Portugalija prisijungė prie Graikijos ir Airijos. Mainais už paskolas tokiais kritiškais momentais visos trys šalys pradėjo vykdyti didžiules taupymo programas. Tačiau, nepaisant milžiniško socialinio skausmo, tai nepadarys didelės įtakos jų didžiulei ir toliau augančiai skolų naštai.
Tuo pat metu būsto rinka Jungtinėse Amerikos Valstijose vėl silpnėja, taip keldama trečią grėsmę pasaulio ekonomikai. Nors gyvenamųjų namų kainos stipriai nusmuko, kol kas nėra bent kiek stipriau atsispirta nuo dugno. Tiesą sakant, kai kuriuose regionuose kainos vėl smukdomos, o padėtis dar labiau suprastėtų, jeigu būsto paskolos taptų sunkiau prieinamos ir brangesnės. O tai yra tikėtina.
Kadangi būstas yra toks svarbus vartotojų elgsenos veiksnys, bent kiek žemiau krentančios kainos pakirs pasitikėjimą ir sumažins išlaidavimą. Kai kur JAV tai taip pat gali pablogėti amerikiečių galimybės persikelti, taip pagilindamos ilgalaikio nedarbo problemą.
Galiausiai, JAV – didžiausioje pasaulio ekonomikoje, kuri tiekia sveikam pasaulio ekonomikos veikimui itin svarbias „globalias viešąsias gėrybes“ – vis labiau ryškėja prasta fiskalinė padėtis.
Siekdamos išvengti ekonominės depresijos Jungtinės Valstijos agresyviai išlaidavo. Dabar šalis turi patikimai įsipareigoti vidutinės trukmės laikotarpiu sumažinti išlaidas ir padidinti pajamas. Tai reiškia, kad federalinė vyriausybė ir JAV Federalinis rezervas turės priimti sudėtingus sprendimus, delikačiai juos vykdyti, bet to rezultatai bus neaiškūs.
Kuo ilgiau JAV atideda atsiskaitymo dieną, tuo didesnė grėsmė kyla, kad JAV doleris praras pagrindinės pasaulio rezervų valiutos statusą, o JAV vyriausybės obligacijos nebebus patrauklus „nerizikingas“ finansinis etalonas.
Praeityje yra buvę, kad pasaulis pakeičia „globalių viešųjų gėrybių“ tiekėją. Pastarąjį kartą taip nutiko, kai po Antrojo pasaulinio karto energingos JAV pakeitė nuniokotą Didžiąją Britaniją. Dabar, priešingai nei tada, nėra šalies, kuri ir pajėgtų, ir norėtų prisiimti tokias pareigas, jeigu JAV nesusiims.
Šios keturios grėsmės yra realios, ir kiekvienos iš jų svarba didėja. Laimei, nė viena iš jų kol kas nepersikelia į globalią ekonomiką, ir kol kas jos kartu nesudaro kritinės griaunamosios masės.
Tačiau sakyti, kad pasaulio ekonomika dabar yra saugi, negalima. Atvirkščiai, ji yra įstrigusi atsigavimo ir ardomųjų įtakų dvikovoje, kurioje ji negalėtų iškęsti jokio pastarųjų jėgų sustiprėjimo.
____________________
Mohamedas A. El-Erianas yra investicinės bendrovės PIMCO generalinis direktorius ir knygos „Kai rinkos susiduria“ (angl. „When Markets Collide“) autorius. Šis komentaras parengtas pagal paskaitą, kurią jis skaitė Prinstono universiteto Ekonominės politikos studijų centre.
