Ovidijus Lukošius (redakcijos archyvo nuotr.)
Socialdemokratų iniciatyva Lietuvos gyventojus apkrauti progresiniais mokesčiais dar kartą įžiebė seną diskusiją apie viduriniąją klasę Lietuvoje.
Dauguma politikų, apklaustų dienraščio „Verslo žinios“ (2011.04.06), viduriniąja klasę regi tarp žmonių, per mėnesį uždirbančių 2100-4000 litų. Atskaičius mokesčius tai – 1635-3047 litai.
Toks politikų supratimas. O iliustruojant statistiniais vidurkiais, vidutinė Lietuva atrodytų maždaug taip: šeima augina mokyklinio amžiaus vaiką; jeigu jai sekasi, abu suaugusieji turi darbą, o šeimos pajamos per mėnesį siekia 3200 litų (jei vyras ir žmona gauna vidutinį atlyginimą, kuris šiais metais šalyje turėtų siekti 1600 litų); šeima turi automobilį, keturiolikos metų senumo „Volkswagen“; taip pat dviejų kambarių butą, kuriam įsigyti paėmė vidutiniškai 168 tūkst. litų paskolą. Galime tik spėlioti, iš kur gavo lėšų pradiniam banko įnašui, gal padėjo tėvai, gal užsidirbo vasarą skindami braškes Skandinavijoje.
Dabar paskaičiuokime šeimos išlaidas. Vidutinei būsto paskolai, paimtai 20 metų laikotarpiui, grąžinti per mėnesį tenka skirti 980 litų. Dar pridėkime vidutiniškai 500 litų per mėnesį komunaliniams mokesčiams, telefono ir interneto paslaugoms apmokėti. Vidutinės šeimos išlaidos maistui per mėnesį siekia bent 900 litų (po 300 kiekvienam šeimos nariui). Mėnesinis bilietas autobusu ir troleibusu vienam šeimos nariui – 110 litų, moksleiviui – dar 22 litai. Du bakai benzino per mėnesį – 350 litų. Vairuotojo civilinės atsakomybės ir būsto draudimai – abu privalomi šiai šeimai – dar 80 litų per mėnesį. Neabejotina, kad 14 metų senumo automobilis genda, reikia keisti padangas, tad bent vidutiniškai 100 litų per mėnesį – neišvengiama. Kišenpinigiai visiems trims šeimos nariams darbo dienomis – be 500 litų neišsisuksi. Šeimos išlaidos jau priartėja prie pajamų. Dar drabužiai, batai, vaistai. Šeimai, kurią politikai regi kaip viduriniąją klasę, į nugarą jau alsuoja skurdas.
Šeima, kuri augina vos vieną vaiką, tuoj pat susilauktų konservatorių šeimos politikos guru R. Dagio smerkiamo žvilgsnio. Tad pultų įgyvendinti „2V politiką“ ir vien maistui, vaikų darželiui, drabužiams ir avalynei per mėnesį reikėtų 500 litų ar net gerokai daugiau. Tikėkimės, jei tai vilniečių šeima, kad jai pasiseks gauti vietą savivaldybės vaikų darželyje, kitaip tektų samdyti auklę arba rinktis privačią ikimokyklinę įstaigą (bent 1000 litų). Du vaikus auginančiai šeimai dviejų kambarių butas per ankštas, tad jei ji tikrai pretenduoja į viduriniąją klasę, reikia erdvesnio būsto, o tai dar viena paskola ir papildomi bent 500-800 litų bankui. Sąskaita už šildymą taip pat ūgteli 20-30 proc.
Pamirškime premjero A. Kubiliaus pažadą po kelerių metų visus lietuvius susodinti prie elektromobilio vairo. Bent 100 tūkst. litų kainuojanti tokia transporto priemonė Lietuvoje tikra prabangos prekė. Tačiau į Europos Sąjungos šalies viduriniąją klasę pretenduojančiai šeimai turėtų būti įkandamas naujas ar bent apynaujis kompaktinės klasės automobilis, o tai dar bent 40 tūkst. litų arba perkant išsimokėtinai 600-700 litų per mėnesį.
Viduriniosios klasės atstovai turėtų perskaityti bent vieną knygą per mėnesį, prenumeruoti dienraštį ir įsigyti vieną kitą žurnalą – keturiems skirtingų interesų šeimos nariams tai kainuotų dar bent 150-200 litų.
Bent kartą per mėnesį su visa šeima derėtų nueiti į kiną, ir dar kartą į kiną ar teatrą jau be vaikų – vėl 100-200 litų. Kas antrą savaitę šeimos pietūs restorane (be vyno taurės suaugusiems bent 100 litų sąskaita neišvengiama), bent kartą per mėnesį savaitgalio išvykos prie jūros, į Druskininkus, Trakus ar pas senelius į kaimą. Jei prie jūros šeima nuvyks tik jodo įkvėpti, degalinėje teks palikti bent 300 litų. Atostogos užsienyje (nučiupus last-minute pasiūlymą antrarūšiame Turkijos ar Graikijos kurorte) viduriniosios klasės šeimai irgi neturėtų būti gyvenimo svajonė, o tai dar bent 5000 litų. Atostogos Lietuvoje? Kodėl gi ne, bet išlaidų dvigubai sumažinti nepavyks.
Visas šias išlaidas skandinavai, kurių pavyzdžiu taip mėgsta remtis apie progresinius mokesčius svaigstantys Lietuvos politikai, priskirtų tik būtiniems poreikiams. Tokiems, kad gyvenimo netektų vadinti žemiau skurdo ribos. Su visa šeima žaisti savaitgaliais golfą, lankytis baseine ar jodinėti žirgais, įsigyti kuklų vasarnamį ant jūros kranto, leisti vaikus į muzikos ar dailės mokyklą, sutaupyti jų mokslams universitete – tai įkandama vidutiniam danui ar švedui.
Devyni iš dešimties lietuvių apie tai gali tik svajoti. O tų, kurie juodu darbu tą svajonę bando paversti realybe, už kampo pasigalandę progresinių mokesčių dalgį tyko socialdemokratai. Jiems pritariamai linkčioja ir Seimo dešinieji.
______________________
Ovidijus Lukošius yra IQ žurnalo vyriausiasis redaktorius.
