T. Janeliūnas
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą reikia panaikinti. Nes jo politikai vis vien nesilaiko. Ir tuo didžiuojasi. O Seimo Etikos ir procedūrų komisiją reikia paleisti kaip neturinčią jokios įtakos ir tik veltui švaistančios laiką.
Tik tokios išvados galėtų būti padarytos stebint situaciją, kuri sukasi apie Seimo Aplinkos apsaugos pirmininką Joną Šimėną ir balandžio 19 d. Seimo priimtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Taip taip, tą patį įstatymą, kuriame vis atsiranda „techninių klaidų“, staiga pakeičiančių visą įstatymo nuostatos prasmę. Ir tą patį įstatymą, dėl kurio dar 2008 m. J. Šimėnas inicijavo Seimo Statuto pakeitimus, kad jo vadovaujamas Aplinkos apsaugos komitetas galėtų imtis vadovauti įstatymų kūrimui, reglamentuojantiems alternatyvios energetikos sferą. Mat iki J. Šimėno eros visus energetiką reglamentuojančius įstatymus ir jų projektus „prižiūrėdavo“ Ekonomikos komitetas.
Po kilusio skandalo, kuomet Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme netikėtai atsirado sąvoka, leidžianti statyti „ne mažiau kaip 141 MW“ galios hidroelektrines, Seimo nariai susizgribo atidžiau pažiūrėti į J. Šimėno asmeninius interesus dėl šio įstatymo. Šis paskutinės minutės „patobulinimas“ visiškai priešingai pakeitė iki tol Seimo priimtą nuostatą, kad ant Lietuvos upių būtų galima statyti tik nedidelės galios, iki 141 MW, hidroelektrines.
Tik priėmimo stadijoje 2011 m. kovo 17 d. Seimo plenariniame posėdyje pastebėti pakeitimai sukėlė Seimo narių pasipiktinimą ir įstatymo nuostatos nebuvo priimtos. Algis Čaplikas prieš įstatymo projekto priėmimą pranešė, kad „įstatymo projektas, kuris yra įregistruotas, neatitinka to dokumento, kurį mes priėmėme Seime. Yra truputėlį neatitikimo. Šiuo atveju būtų gerai išgirsti bent jau žodinį komiteto pirmininko paaiškinimą.“
Komiteto pirmininkas J. Šimėnas suskubo paaiškinti: „Aš norėčiau kreiptis į Algį Čapliką. Jeigu nežinai, kur kas įvyko, tai pirmiausia prašom išsiaiškinti, o Seimo tribūnos nenaudoti šmeižtui.“ Labai primena liaudišką patarlę „Vagie, kepurė dega!“
Tačiau Etikos ir procedūrų komisija, vėliau įvertinusi šį skandalą, apsiribojo itin sausomis išvadomis, kad „pakeičiant priimtos nuostatos prasmę, pažeista įstatymo leidybos procedūra“, o taip pat buvo nutarta „atkreipti Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno dėmesį dėl komiteto darbo organizavimo.“
Etikos ir procedūrų komisija balandžio 13 d. įvertino J. Šimėno viešųjų ir privačiųjų interesų persipynimą. Buvo prisiminta, kad prieš tapdamas Seimo nariu J. Šimėnas pats buvo biokuro gamintojų asociacijos LITBIOMA direktorius, jo sūnus Liutauras Šimėnas valdo ūkį Anykščių rajone, kur deklaruota vykdoma veikla apima ir biokuro gamybą.
Maža to, pats J. Šimėnas kažkodėl pamiršo savo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje nurodyti, kad jį finansiškai rėmė ne viena su biokuru susijusi įmonė: UAB „Litkirta“ skyrė 9 tūkst. litų, UAB „Bionovus“ – 10 tūkst., UAB „Grasta“ – 3 tūkst. litų, UAB „Osginta“ – 6 tūkst. litų ir panašiai. Tik kilus skandalui J. Šimėnas prisiminė pareigą fiksuoti savo privačiuosius interesus ir papildė deklaraciją 2011 m. balandžio 7 dieną.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija vėl buvo krikščioniškai atgaili: lyg tarp kitko konstatavo, kad J. Šimėnas pažeidė Seimo statutą ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, tačiau kartu pažymėjo, kad „šį pažeidimą Seimo narys jau pašalino“. Matyt, todėl jokios net tariamos bausmės nereikėtų skirti. Tokio nuolaidumo kiti įstatymų pažeidėjai galėtų tik pavydėti. Bet kažkodėl eiliniams mirtingiesiems vis tiek tenka mokėti baudas, tarkime, už ne vietoje pastatytą automobilį, ir neužtenka paaiškinti, kad patraukė automobilį ir „pašalino pažeidimą“.
Kita Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija buvo ta, kad J. Šimėnas turėtų nusišalinti nuo balsavimo „priimant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto straipsnius, susijusius su biokuru“.
Tačiau J. Šimėnas į tokias rekomendacijas linkęs kreipti ne daugiau dėmesio nei į musės zyzimą. Štai atėjo lemtingoji Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo priėmimo diena ir J. Šimėnas ramiai spaudė mygtukus „Už“. Galutiniam įstatymo projektui buvo pritarta 54 Seimo narių balsais „Už“, („Prieš“ balsavo 10, susilaikė – 29 Seimo nariai).
Galima būtų ginčytis, ar galima balsuoti už visą įstatymo projektą nebalsuojant už straipsnius, „susijusius su biokuru“. Tačiau net svarstant konkrečius straipsnius, kuriuose aiškiai kalbama, pavyzdžiui, apie paramos schemas biomasės konversijos technologijoms, J. Šimėnas taip pat nesikuklino už juos balsuoti.
