„Tikrųjų suomių“ lyderis T. Soini iškilo ant euroskepticizmo bangos.
Suomijos nacionalistų, antiimigrantų, euroskeptikų partija „Tikrieji suomiai“ šalies rinkimuose užėmė į trečiąją vietą ir tikisi patekti į valdančiąją koaliciją. Nenusiteikę didinti šalies finansinių įsipareigojimų euro zonai, „Tikrieji suomiai“ gali sugriauti ES pagalbos planą Portugalijai.
Rinkimus Suomijoje laimėjo konservatoriai, surinkę 20 proc. balsų ir pirma kartą užsitikrinę daugumą parlamente – jie gavo 44 mandatus iš 200. Antroji liko opozicinė Socialdemokratų partija, kuri iškovojo 42 mandatus, o „Tikrųjų suomių“ mandatų skaičius parlamente įspūdingai šoktelėjo nuo 6 iki 39. Proeuropietiškai nusiteikę konservatoriai neišvengiamai turės pakviesti sudaryti koaliciją arba euroskeptiškus „Tikruosius suomius“, arba ideologiškai priešingus socialdemokratus.
Dabartinė didžiausia valdančioji Centro partija prarado 15 vietų ir liko ketvirtoje vietoje. Šios partijos vadovė ir ministrė pirmininkė Mari Kiviniemi pareiškė, kad tai „triuškinamas pralaimėjimas“ ir pridūrė, kad pasitrauks į opoziciją.
Suomijos balsas lemtingas
Politiniai pokyčiai Suomijoje gali būti lemtingi visai euro zonai.
„Nuo šių rezultatų Europa pražils“, – pareiškė politikos analitikas Olavis Borgas. Mat panašu, kad proeuropietiškais anksčiau visuomet laikyti suomiai gali sukelti rimtų problemų euro zonos vienybei ir stabilumui. Būtent Suomijos sprendimas gali lemti, kad ES nepavyks susitarti dėl 440 mlrd. eurų vertės gelbėjimo fondo, kuriam reikia vienbalsio visų euro zonos šalių pritarimo.
„Suomijos vyriausybė dabar tikrai reikalaus naujų derybų dėl paketo, arba blokuos jį“, – teigia T. Martinkainenas.
Euro zonos lyderiai sutaria, kad įspūdingo dydžio fondas yra būtinas, jeigu ant bankroto ribos atsidurtų tokios didelės ES šalys kaip Ispanija ar Italija. Norint sukurti fondą, paprasčiausia būtų remtis šešiomis svarbiausiomis euro zonos šalimis, tarp jų ir Suomija, kurios turėtų padvigubinti savo paskolų garantijas.
Per pastarąjį euro zonos viršūnių susitikimą kovo 11-ąją Suomija jau nepritarė įsipareigojimų didinimui. Nors tai ir atrodo kaip populistinis sprendimas, tačiau kai kurie ekonomistai teigia, kad ES tai išeis tik į naudą. Šalys esą turėtų pačios vengti bankroto, o ne laukti „gelbėjimosi rato“.
„Mažiau mokėti Briuseliui“
Populiarusis „Tikrųjų suomių“ lyderis Timo Soini pareiškė, kad Suomijos mokesčių mokėtojai neprivalėjo savo pinigais gelbėti Graikijos ir Airijos ir apskritai turėtų „mažiau mokėti Briuseliui“. T. Soini teigimu, ES susitarimas dėl pagalbos paketo Portugalijai – jau trečiai euro zonos šaliai, nesusitvarkiusiai su finansinę krize – yra „prastas reikalas“ ir jis turėtų būti pakeistas.
„Suomijos vyriausybė dabar tikrai reikalaus naujų derybų dėl paketo, arba blokuos jį“, – teigia Tuomo Martinkainenas, Helsinkio universiteto politikos mokslų profesorius. Kitaip esą ir paramai nepritariančių socialdemokratų, ir nacionalistų „Tikrųjų suomių“ partijos tiesiog prarastų rinkėjus.
Abi partijos pelnė Suomijos visuomenės palaikymą, ypač kaimiškose šalies vietovėse, labiausiai dėl euroskeptiškų nuotaikų sustiprėjimo. Nacionalizmą šioje šalyje paskatino Graikijos ir Airijos finansinis krachas, dėl kurio suomiams teko gerokai pakratyti kišenes.
Neigia esą radikalai
Priežasčių, kurios nulėmė M. Kiviniemi centristų pralaimėjimą būta ir daugiau – prie to esą prisidėjo ir dabartinė imigracijos bei aplinkosaugos politika. Negana to, pastaruosius trejus metus Suomijos politinis gyvenimas buvo kratomas rinkimų finansavimo ir korupcijos skandalų. Tad „Tikrieji suomiai“, kurių lyderis T. Soini pristato save kaip paprastų žmonių gynėją, daugeliui gyventojų turbūt pasirodė esąs tikras gaivaus oro gūsis.
Nors rinkimų rezultatai ir sukėlė nerimo kitose euro zonos šalyse, tačiau T. Soini tvirtina, kad jo partija nėra radikali. Ketvirtadienį prasidėsiančios derybose dėl koalicijos paaiškės, kiek tikros politinės įtakos Suomijoje sugebės įgyti „Tikrieji suomiai“.
