Iš Vilniaus oro uosto netrukus skraidys dvi pigių skrydžių bendrovės.
Iš Vilniaus oro uosto pradėjus skraidyti dviem pigių skrydžių bendrovėms, iš šalies sostinės pasiekti didesnius Europos miestus taps vėl paprasčiau. Keliautojai, ypač skaičiuojantys savo pinigus, džiūgauja. Bet pigių oro skrydžių sostine iki šiol galėjęs vadintis Kauno oro uostas turi naują konkurentą.
Vilniaus oro uosto vadovas Tomas Vaišvila praėjusį penktadienį surengtoje „Wizz Air“ spaudos konferencijoje kalbėjo, kad pritraukiant šią pigių skrydžių bendrovę į Vilnių teko gerokai pakeisti oro uosto taikomą kainodarą ir sumažinti iki tol taikytus įkainius apie 10 kartų. „Mūsų tikslas yra kuo greičiau užauginti keleivių skaičių ir sugrąžinti jį į 2008 metų lygį”, – sakė T. Vaišvila.
Pasak jo, pastarųjų metų patirtis rodo, kad sunkmečiu plėtrą labiausiai buvo linkusios vykdyti būtent pigius skrydžius vykdančios oro linijos, o jų pritraukimas į Vilnių turėtų greičiausiai padėti pasiekti minėtą tikslą. Nuo šios savaitės naujokas „Wizz Air“ iš Vilniaus skraidys 8 kryptimis, dalį skrydžių iš čia nuo gegužės vykdys ir kita pigių skrydžių oro bendrovė „Ryanair“.
Mažiau negu prieš metus Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktoriaus pavadutoja Agnė Katkutė pasakojo, kad Lietuva siekia plėtoti trijų oro uostų viziją ir iš Vilniaus oro uosto vykdyti brangesnius verslo skrydžius, iš Kauno – pigius skrydžius, o Palangos oro uostą palikti atostogų skrydžiams. Vis dėlto realybė padiktavo savo sąlygas ir dabar Lietuvoje yra du pigių skrydžių oro uostai.
Šių eilučių autorius, sekmadienį iš Kauno trumpam išskridęs į Jungtinę Karalystę, gali patvirtinti, kad tai iš šio oro uosto darė paskutinįsyk. Tokių keliautojų turėtų būti ir daugiau, todėl visai gerus rezultatus demonstravęs Kauno oro uostas pašonėje įgijo naują konkurentą.
Tiesa, susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas tikino, kad Vilniaus ir Kauno oro uostai tarpusavyje nekonkuruos, o keleivių užteks abiems. Anot viceministro, Lietuva 5-6 kartus pagal oro keleivių skaičių atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių, todėl vietos plėtrai pakankamai. Vilniaus oro uostas per metus gali aptarnauti iki 3 mln. keleivių, Kauno oro uostas – apie 2 mln. Šiuo metu kiekvienas oro uostas per metus aptarnauja maždaug po 1 mln. keleivių. Kaip šie srautai keisis, bus matyti po pusmečio.
Pigių oro skrydžių bendrovių atėjimas į Vilnių taps galvosopiu čia jau veikiančios, tačiau brangesnius skrydžius siūlančios bendrovės. Kai kurios iš jų nė neslepia, kad dėl to gali tekti atsisakyti kai kurių maršrutų. Įdomu ir tai, ar į tokią gana aštrios konkurencijos aplinką ryžtųsi ateiti stambus tarptautinis žaidėjas, galintis iš Vilniaus pasiūlyti skrydžius į didelius tarptautinius oro uostus. Būtent to dabar Vilniui trūksta labiausiai.
