(Stockxpert nuotr.)Kai kurios per sunkmetį įkurtos įmonės prasibrovė tarp lyderių.
Sunkmetis, pasirodo, gali būti puikus laikas pradėti naują verslą. Statistika liudija, kad per dvejus Lietuvai ekonomiškai sunkiausius metus įkurtos įmonės sugebėjo prasibrauti tarp lyderių. Tiesa, tarp naujos įmonės ir naujo verslo ne visada galima dėti lygybės ženklą.
Per atkurtos nepriklausomybės 20-metį iš viso buvo įkurta daugiau kaip 300 tūkst. bendrovių, tačiau versle sugebėjo išlikti vos kas penkta – tik 58,4 tūkst. įmonių generuoja apyvartą ir turi darbuotojų.
Bendrovė „Creditreform Lietuva“ skaičiuoja, kad per ekonominę krizę (2008 m. IV ketv. – 2010 IV ketv.), buvo įregistruota 15,5 tūkst. naujų bendrovių, iš kurių veiklą pradėjo 8,8 tūkst., o likusios arba veikia viešajame sektoriuje arba verslo nesiėmė.
Vadinamojo krizės verslo analizė liudija, kad iš beveik 9 tūkst. įmonių veikiančio subjekto statuso iki šių metų balandžio jau nebeturėjo 309 bendrovės. Iš jų 79 bankrutavo (bene žinomiausia „Star Holidays“), 220 – buvo išregistruotos ir likviduotos, o 10 – reorganizuojamos.
Tačiau kai kurios įmonės, nepaisant nepalankaus „gimimo“ laiko, sugebėjo išsikovoti vietas Lietuvos verslo elite.
Daugiausia naujokų – vidutiniokai
„Creditreform Lietuva“ duomenimis, tarp tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių (vidutinė metinė apyvarta – daugiau kaip 25 mln. litų) yra 15 per sunkmetį įkurtų bendrovių, o tarp 4 tūkst. vidutinio dydžio įmonių tokių yra 154.
Tarp didžiausių 169 naujokų, jau patekusių į „TOP 5000“ (apyvarta – daugiau kaip 4 mln. litų), daugiausia veikia prekyboje (81), transporto (36) ir pramonės (16) srityse.
Tarp 12 tūkst. mažų įmonių, kurių apyvarta 1-4 mln. litų, yra 436 veikiančios bendrovės, įkurtos nuo 2008 m. spalio iki 2010-ųjų pabaigos.
Iš šiuo metu veikiančių 58,4 tūkst. įmonių per sunkmetį įsikūrė 15 proc.
Bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pripažįsta, kad naujos įmonės įregistravimas dar nereiškia, jog rinkoje atsiranda visiškas naujokas.
„Naujos įmonės neretai atsiranda dėl akcininkų ar steigėjų sprendimų, kai įmonės reorganizuojamos ar steigiamos naujos. Dalis naujų įmonių yra tik perėmusios kitų įmonių verslą, bet juridinis tęstinumas išlaikomas ne visada. Įdomu, kad net ir tokios įmonės po kiek laiko grįžta prie ankstesnių pavadinimų“, – tvirtino R.Trumpa.
Anot jo, skirtingai nei po Rusijos krizės, po dabartinio sunkmečio kai kuriose veiklos šakose rinkos dalyviai bus gerokai pasikeitę. Įmonės, atrinkdamos klientus ar vertindamos nemokėjimo riziką, ne visada galės dirbti tik su puikiai pažįstamais partneriais.
Su tyčiniais bankrotais kovos viešumu
Tik prasidėjus sunkmečiui, verslo senbuviai prakalbo apie tyčinių bankrotų grėsmę ir įsigalinčias feniksų tradicijas. Kol reputaciją saugančios įmonės ieškojo būdų, kaip apsisaugoti nuo sudegančių ir iš pelenų prisikeliančių verslo partnerių, Ūkio ministerija tik jau besibaigiant krizei į Seimui pateikė Įmonių bankroto įstatymo pataisas.
Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad „tyčinio bankroto teisinio reguliavimo Lietuvoje pagrindai iš esmės yra nustatyti, tačiau statistiniai duomenys apie tyčinius bankrotus rodo ypač žemą tyčinių bankrotų išaiškinamumą“. Tyčinių bankrotų nustatymas ir kaltų asmenų išaiškinimas galėtų būti viena iš efektyviausių tyčinių bankrotų prevencinių priemonių.
Be to, kad siekiama įteisinti greitesnes tyčinio bankroto nustatymo procedūras ir suteikti daugiau įgaliojimų, taip pat ir atsakomybės, bankroto administratoriams, teismas gali imtis priemonių ir prieš nesąžiningą įmonės vadovą – apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas.
Tokias sankcijas siūloma įteisinti, jeigu asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
Ūkio ministerija tikisi, kad sutramdyti feniksus padės viešumas – teisę vadovauti įmonėms praradusių asmenų pavardes ketinama skelbti viešai.
Tokioms pataisoms dar turi pritarti Seimas.





