Krizės audrą lengviau įveikė stambusis verslas, kuris jau planuoja plėtrą.
Didžiosios Lietuvos bendrovės jau planuoja ir didinti atlyginimus, ir priimti daugiau darbuotojų. Tokie planai smulkiojo verslo atstovams atrodo lyg tolimas miražas, nes dauguma tebegalvoja, kaip išgyventi.
Trijose Baltijos valstybėse atliktos apklausos liudija, kad verslas palankiau vertina ateities perspektyvas. Jau šiemet daugiausia ambicijų puoselėja mūsų šalies įmonės.
Net 55 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos įmonių šiais metais planuoja didinti darbuotojų atlyginimus ir 41 proc. ketina įdarbinti daugiau personalo. Iš pastarųjų beveik trečdalis ketina darbuotojų gretas pagausinti bent 10 proc. Tuo tarpu Latvijoje trečdalis apklaustų bendrovių ketina priimti daugiau darbuotojų, o Estijoje tokių planų turi tik 28 proc. apklaustų įmonių. Didinti darbo užmokestį Estijoje planuoja 43 proc., o Latvijoje – 28 proc. bendrovių.
Net esant gana aukštam nedarbo lygiui, įmonių vadovai skundžiasi negalintys rasti kvalifikuotos darbo jėgos. 41 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad nepaisant didelio kandidatų skaičiaus, tik maža jų dalis tinkami priimti į darbą. Dar tiek pat respondentų pripažino, kad kvalifikuotos darbo jėgos paieška yra rimta problema.
Rūpinsis pardavimu ir rinkodara
Pusė apklaustųjų dabartinę ekonominę padėtį Lietuvoje vertina kaip palankią investicijoms ir plėtrai įsigyjant kitas įmones. Trečdalis bendrovių tvirtina, kad situacija yra palanki augti tik naudojant vidinius įmonių resursus, o apie penktadalis įmonių vadovų galvoja, kad esama padėtis dar nėra palanki plėtrai, todėl bus siekiama išlaikyti status quo.
Dauguma (54 proc.) Lietuvos įmonių šiemet daugiausia dėmesio ketina skirti pardavimui ir rinkodarai tobulinti. „Akivaizdu, kad verslas supranta, jog norint sėkmingai veikti rytoj, reikia jau šiandien investuoti į žmogiškuosius išteklius, technologijas ir procesų efektyvumą. Mažinti sąnaudas buvo svarbu siekiant išgyventi, bet nepadės laimėti atsigaunant ekonomikai“, – teigia apklausas atlikusios bendrovės „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.
Tiesa, gana ambicingais planais su tyrimo organizatoriais dalijosi stambiojo verslo atstovai. Iš 90-ties tyrime dalyvavusių įmonių 37 proc. apyvarta 2010 m. buvo iki 5 mln. eurų, 36 proc. – 5-20 mln. eurų, 17 proc. – daugiau nei 50 mln. eurų.
Išvargino nuolatiniai pokyčiai
Visai kitomis nuotaikomis ir lūkesčiais gyvena smulkusis ir vidutinis verslas. Raimonda Meiduvienė, Molėtų krašto verslininkų asociacijos vadovė, teigė, kad jokių gerėjančių ženklų smulkesnis verslas nemato, todėl neplanuoja nei kelti atlyginimų, nei didinti darbuotojų skaičiaus.
„Smulkusis ir vidutinis verslas vis dar sprendžia dilemą, kaip išgyventi. Nemažai verslininkų neatmeta ir paties blogiausio varianto, kad teks trauktis iš verslo“, – sakė pašnekovė.
Ji sakė nesistebinti, kad stambusis verslas, ypač monopolininkai, jau kelia galvas ir galvoja apie plėtrą. „Teisingai sakoma, kad smulkusis verslas yra lankstesnis ir gali prisitaikyti prie pokyčių. Tai mes ir prisitaikome kuo greičiau atsidurti pogrindyje“, – neslėpdama apmaudo kalbėjo R.Meiduvienė.
Labiausiai smulkiosios ir vidutinės įmonės kenčia nuo mokesčių sistemos nestabilumo ir atsainaus politikų požiūrio. Daugelio nedidelių bendrovių vadovai pageidautų ne mokesčių lengvatų ar kitų nuolaidų, o kad bent dvejus trejus metus išliktų stabili mokesčių bazė.
R.Meiduvienė tvirtino, kad politikai esą užsimojo visiškai sužlugdyti šeimos verslą. Nuo kitų metų PVM mokėtojai nebegalės dirbti pagal verslo liudijimus, o turės steigti individualiąsias įmones. „Tai bus didelis smūgis smulkiausiam šeimos verslui, nes nedaug žmonių ryšis prisiimti didesnę administracinę ir mokesčių naštą“, – įsitikinusi asociacijos vadovė.
