Žemės savininkai nuogąstauja, ar valstybė tinkamai atlygins už visuomenės reikmėms perimamus sklypus.
Seimas nusprendė įteisinti greitesnę tvarką, pagal kurią valstybė galėtų perimti žemę visuomenės poreikiams ypatingos svarbos projektams įgyvendinti. Vienas tokių projektų – europinė geležinkelių vežė „Rail Baltica“, kuris esą būtų pasmerktas nesėkmei, jeigu valstybė negalėtų greičiau perimti žemės iš savininkų.
Ypatingos valstybinės svarbos projektais Seimas, Vyriausybės teikimu, galės pripažinti tik projektus energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ir krašto apsaugos srityse.
Pritardamas teikiamam projektui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mantas Varaška įžvelgė būtinybę tobulinti teisinius procesus: „Mums dar būtina artimiausioje ateityje peržiūrėti Administracinių teismų kompetencijas ir Administracinių teismų vykdomus procesus, dėl tokių klausimų teisminio nagrinėjimo, kad jie dėl trečiųjų asmenų interesų ir jų skundų būtų įgyvendinami kiek galima greičiau“.
Prieš įstatymo projektą pasisakiusio Krikščionių partijos frakcijos nario Jono Ramono nuomone, lieka neišspręstas atsiskaitymo su žemės savininkais klausimas, nes paėmus žemės ūkio paskirties žemę ir keičiant jos paskirtį, o tai yra būtina įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus, kils žemės vertė.
Dėl atsiskaitymo už paimamą žemę abejonių kilo ir žemės savininkus vienijančiai organizacijai.
Numatomas tik vienas atlyginimo už paimamą žemę atlyginimo būdas – pinigais pagal rinkos vertę. Taip pat bus atlyginama ir paimamoje žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
„Šis įstatymas kaip tik garantuoja teisingą atlyginimą. Žemę vertins ekspertai, atestuoti turto vertintojai ir pagal tai bus atsiskaitoma. Jeigu savininkas ginčys šį įvertinimą, tai teismas vėl paskirs ekspertus ir vertinimas bus padarytas naujas“, – sakė Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius, pabrėžęs, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, yra valstybinės reikšmės klausimas.
Vienas pirmųjų tokių projektų, kuriam įgyvendinti būtų pasinaudota įstatymo pataisomis, yra geležinkelio linijos „Rail Baltica“ tiesimas.
Darbo partijos frakcijos atstovas Kęstutis Daukšys, kritikuodamas įstatymo priėmimo skubą, ragino pirmiausia suskaičiuoti, kiek iš viso sklypų reikėtų perimti į valstybės rankas, ir tik po to inicijuoti teisės aktų pataisas. Kiti opozicijos atstovai taip pat abejojo, ar valstybės užmojai kuo greičiau visuomenės reikmėms perimti privačią žemę neprieštarauja Konstitucijai.
Priimtu projektu numatyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bus pradedama Vyriausybės nutarimu. Seimas pasirūpino, kad tokiam nutarimui įsigaliojus, žemės savininkui ar kitam naudotojui kiltų kuo mažiau noro kliudyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, bus taikoma administracinė atsakomybė. Jeigu žemės savininkai kliudys perimti žemę, jis gali netekti dalies atlyginimo už žemę sumos, kuria būtų įvertintos papildomos valstybės institucijų išlaidos.
Sutrumpino bylinėjimosi procesą
Seimas, priimdamas ir Žemės įstatymo pataisas, nustatė greitesnę, paprastesnę ir skaidresnę žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Iki šiol žemės vertinimą galėjo atlikti abi šalys – ir valstybės institucija, ir žemės savininkas. Pastarojo pateiktą vertinimą suinteresuota institucija galėjo savo nuožiūra pripažinti kaip pagrįstą ir savininkui šią sumą atlyginti. Praktikoje tai sudarė prielaidas susitarti ir piktnaudžiauti.
Įstatymas nustato, kad paimamo žemės sklypo vertė bus nustatoma valstybės paskirto nepriklausomo vertintojo, kurio sprendimą žemės savininkas nesutikimo atveju galės ginčyti teisme. Tai leis greičiau ir skaidriau atlikti turto paėmimo procesą, o žmogui nebereikės rūpintis ir papildomai mokėti už žemės sklypo vertinimą.
Seimas taip pat pakeitė atlyginimo už paimamą žemę tvarką. Iki šiol įstatymas nedraudė turto savininkui už paimamą žemę atlyginti kitu lygiaverčiu sklypu. Kurioje vietoje turėtų būti skirtas naujas žemės plotas, nebuvo reglamentuojama, todėl pakeitimais nustatyta, kad tokiu atveju galės būti atlyginama arba suteikiant besiribojantį su paimamu žemės plotu sklypą arba kompensuojant pinigais.
Nauja ir tai, kad konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo klausimas teisme galės būti ginčijamas tik vieną kartą − pradiniame žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso etape – o ne tris, kaip yra dabar. Atribojama ir administracinių bei bendrosios kompetencijos teismų kompetencija nagrinėjant su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesu susijusius klausimus, nustatyti konkretūs terminai reikalingiems darbams atlikti ir pan.
Šiuos pakeitimus inicijavęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, kad žemės paėmimas – labai subtilus dalykas, kuris neturi vykti nei dažnai, nei lengvai. Priimti pakeitimai nepadaro žemės paėmimo lengvesniu – jie tik užkerta kelią beprasmiam ilgam bylinėjimuisi, nes visą bylinėjimosi procesą sukoncentruoja į dvi stadijas – ginčą dėl paties žemės paėmimo ir į ginčą dėl atlyginimo už paimtą žemę kainos. Ginčas dėl kainos jau nestabdo žemės naudojimo visuomenės reikmėms.
