Valdininkams žuvys
nerūpėjo
Panevėžyje parkus gali okupuoti varnų armijos, tvenkiniuose – dusti žuvys, bet valdininkai nepajudins nė piršto. Iš mokesčių už aplinkos taršą planuojamų surinkti beveik 800 tūkst. litų Savivaldybės klerkai ketina pirkti nepigią programinę įrangą, navigacinę sistemą, tačiau apie garsiakalbius juodasparnėms iš miesto baidyti ar vos porą tūkstančių litų tekainuojantį deguonies matavimo prietaisą, galintį išgelbėti žuvis po ledu, nepagalvojo nei ekologai, nei už miesto ūkį atsakingi darbuotojai.
Savivaldybės pasirinkimas skirstant aplinkos apsaugai skirtas lėšas stebina Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistus. Būtent jie liko apkaltinti, kad gražiausia Aukštaitijos sostinės vieta – Senvagė virto žuvų kapinynu. Dėl ekologinės nelaimės Savivaldybės atstovai teisinasi, esą pastebėję krentantį deguonies lygį Senvagėje net aplinkosaugininkai negalėjo prognozuoti, kad kritinė riba bus pasiekta taip greitai.
„Senvagės telkinys priklauso Savivaldybei. Kad nesugebėjo pasirūpinti 2003-iaisiais pirktais ir į telkinį suleistais 100 kg amūrų, irgi jos pačios problema. Su Savivaldybe esame sutarę, kad mes galime pamatuoti deguonies koncentraciją telkinyje, bet pats šeimininkas turi į mus kreiptis. Toks susitarimas galioja, kol Savivaldybė įsigis savo įrangą“, – teigė regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.
Tačiau, pasak aplinkosaugininko, Savivaldybė nė karto nepaprašė pamatuoti, ar Senvagėje užtenka žuvims deguonies. Jei departamento specialistai savo ruožtu nebūtų atlikę matavimų, ekologinės nelaimės mastai galėjo būti dar didesni.
„Kaip atrodytų, jei kaimynas, turintis tokią įrangą, lakstytų pas kitus ir siūlytųsi jų tvenkinius matuoti?“ – miesto valdininkų pozicija stebisi V.Jakštas.
Tūkstančiai – abejotiniems
pirkiniams
Uždusus žuvims Savivaldybės vadovų pasitarime buvo nuspręsta, kad miesto biudžetui vis dėlto būtų per didelė našta pirkti deguonies koncentracijos matavimo įrangą. Tokie argumentai departamento vadovus verčia ironiškai šypsotis. Aplinkosaugininkų naudojamas prietaisas, pasak V.Jakšto, kainuoja apie 4000 litų. Direktoriaus teigimu, Savivaldybės reikmėms užtektų perpus pigesnio.
Kad miesto iždui toks pirkinys būtų per didelė prabanga, aplinkosaugininkai rimtai abejoja. Mat iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų numatyti kur kas brangesni, tačiau kažin ar reikalingesni pirkiniai. Aplinkosaugos reikalams Savivaldybė šįmet planuoja išleisti 787 tūkst. litų, surinktų iš mokesčių už aplinkos taršą ir gamtos išteklių naudojimą. Šiuos pinigus skirsčiusi Savivaldybės darbo grupė nematė reikalo pasirūpinti varnų krankimo ir išmatų išvargintų panevėžiečių ramybe ar dūstančiomis žuvimis, tačiau, pavyzdžiui, programinei įrangai įsigyti ketina išleisti 9 tūkst. litų. Ją planuojama panaudoti triukšmo žemėlapiui parengti.
Pinigus skirsčiusioje darbo grupėje dirbusi Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė įsitikinusi, kad tokiai programinei įrangai buvo galima rasti kitų finansavimo šaltinių.
„Ta programa nėra kokia nors specifinė, tinkama tik triukšmo žemėlapiams rengti. Siūliau šios priemonės nefinansuoti“, – pažymi pavaduotoja. A.Plančiūnaitė prieštaravo ir GPS imtuvo pirkimui už 12,5 tūkst. litų. Jį valdininkai ketina panaudoti miesto želdinių skaitmeniniam žemėlapiui parengti.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. balandžio mėn. 12 d. dienraštyje „Sekundė“ arba „Facebook“ tinkle.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Likimo valioje. Skolintais garsiakalbiais varnas iš parko pernai vaikiusi Savivaldybė šįmet užmiršo ne tik pasirūpinti nuo juodasparnių kenčiančių gyventojų ramybe, bet ir dūstančiomis žuvimis.
