Kas antra Lietuvos NT įmonė turi nepadengtų skolų, vidutiniškai po 0,5 mln. litų.
Gerėjančios prognozės dėl šalies ekonomikos ateities kol kas neatsispindi verslo skolų statistikoje. Kovo mėnesį bendrovių pradelstos skolos išaugo 40 mln. litų ir siekia 4,1 mlrd. litų. Palyginti su vasariu, jos padidėjo 1 proc.
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, kovą verslas padengė 81 mln. litų pradelstų skolų arba 1,5 karto daugiau nei vasario mėnesį. Vidutiniškai per pastarąjį pusmetį verslas kiekvieną mėnesį padengdavo po 120 mln. litų skolų.
Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann teigė, kad įmonių pradelstos skolos ir toliau stabiliai auga – pirmąjį šių metų ketvirtį kiekvieną mėnesį pradelstų įsipareigojimų portfelis didėjo po 1 proc. Kovą sumažėjo skolininkų skaičius, o pradelstas skolas augino jau jų turinčios įmonės.
Tiek kovo mėnesį, tiek pirmąjį šių metų ketvirtį labiausiai verslo pradelstų skolų portfelį padidino nekilnojamojo turto (NT) įmonės. Šio sektoriaus įmonių pradelsti įsipareigojimai sudaro 40 proc. bendro portfelio. Kas antra NT įmonė turi nepadengtų įsipareigojimų, o vidutinė pradelstos skolos suma siekia 0,5 mln. litų.
Kovą verslo pradelsti įsipareigojimai sparčiausiai – 4 proc. – išaugo bankams, kredito unijoms bei komunalinių paslaugų įmonėms.
Nors skolų našta nelengvėja, bankroto sulaukia gerokai mažiau bendrovių nei anksčiau. Kovo mėnesį bankroto bylos buvo iškeltos 33 įmonėms, o pastarųjų 6 mėnesių vidurkis siekė 135.
„Visuose sektoriuose buvo fiksuoti teigiami pokyčiai, o didžiausias – apdirbamojoje pramonėje. Pirmojo šių metų ketvirčio duomenys rodo, kad dažniausiai bankrutavo prekybos ir statybos bendrovės. Panaši situacija buvo pastebima ir atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu“, – sakė kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
„Creditinfo“ duomenimis, iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių šalies įmonių kas antra turi pradelstų skolų, o vidutinis jų dydis siekia 53 tūkst. litų.
