Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ėmėsi asmeniškai koordinuoti tyrimą dėl teroristinio išpuolio.
Kol kas neaišku, kas atsakingas už vakarykštį sprogimą Minsko metro stotyje. Tačiau jau dabar svarstomos versijos, kad ši tragedija bet kokiu atveju bus naudinga prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui.
Pirmadienio (balandžio 11 d.) vakarą, prieš pat 18 val. Minsko metro stotelėje „Oktiabrskaja“ įvyko sprogimas, nusinešęs mažiausiai 12 gyvybių. Daugiau nei šimtas žmonių buvo sužeista, iš jų 20 – sunkiai. Kaip pirmadienį vakare Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką informavo vidaus reikalų ministras Anatolijus Kulešovas, sprogmens stiprumas prilygo 5-7 kg. trotilo, siekiant sukelti kuo daugiau žalos jis buvo pripildytas metalinių rutuliukų.
Lietuvos ambasada Baltarusijoje neturi informacijos, kad per sprogimą būtų nenukentėję Lietuvos piliečiai.
Po sprogimo, kuris jau traktuojamas kaip teroristinis aktas, A. Lukašenka pavedė sudaryti tyrimo grupes ir imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant patikrinti ir konfiskuoti visus nelegaliai laikomus ginklus ir sprogmenis. Baltarusijos prezidentas pažadėjo „nukapoti rankas“ tiems, pas kuriuos bus rasti nelegalūs ginklai ar sprogmenys. Taip pat jis nurodė, kad „išvalymas“ turi vykti pagal visas taisykles. Kalbėdamas skubiai sušauktame posėdyje A. Lukašenka samprotavo, kad šis išpuolis gali būti „dovanėlė iš užsienio“, tačiau neatmetė galimybės, kad reikia „ieškoti ir viduje“.
Atsakomybės už įvykdytą sprogdinimą kol kas niekas neprisiėmė, tačiau jau pasirodė pirmieji komentarai, kad teroro aktas gali būt provokacija, naudinga A. Lukašenkos režimui. Baltarusijos televizijos kanalo „Biełsat“ atstovas Aliaksejus Dikovskis, duodamas interviu Lenkijos televizijai TVP, teigė, kad „tokia situacija, nesvarbu, kas už jos stovėtų, paranki valdžiai. Dabar bus galima sakyti: „Žiūrėkite, kad vyko Minske gruodžio 19 d., kai buvo šturmuojamas vyriausybės pastatas. Tai tokio pat stiliaus įvykiai, už jų stovi tie patys asmenys.“
Lenkijos ekspertas, „Laisvės ir demokratijos“ fondo atstovas Marek Bućko taip pat teigė, kad „nepaisant to, jog kol kas neaišku, kas įvykdė sprogdinimą Minsko metro, ši tragedija bus naudinga A. Lukašenkai“. Jo teigimu, pastaruoju metu Baltarusijoje itin prastėja finansinė situacija ir žmonių nuotaikos. „Šalyje trūksta užsienio valiutos, žmonės šturmuoja valiutų keityklas, baimindamiesi Baltarusijos rublio devalvacijos. Kasdien kyla produktų kainos. Gresia ekonominis krachas ir manau, kad šis įvykis atitrauks žmonių dėmesį nuo ekonominės situacijos problemų“, – teigė M. Bućko. Jis taip pat svarstė, kad Baltarusijos valdžiai bet kuriuo atveju bus naudinga suversti kaltę už šį išpuolį Baltarusijos opozicijai.
A. Lukašenka ilgą laiką mėgdavo kartoti, kad Baltarusija yra labai saugi šalis. Lygindamas situaciją su Rusija ar kitomis šalimis, kuriose kartas nuo karto įvyksta teroristiniai išpuoliai, Baltarusijos prezidentas sau priskirdavo nuopelnus už tai, kad Baltarusijoje padėtis stabili ir saugi.
Iki šiol Baltarusijoje nėra buvę teroristinių išpuolių ar diversijų, kurios būtų pareikalavę žmonių aukų. Paskutinis, kaip įtariama, politiškai motyvuotas išpuolis buvo įvykdytas 2008 m. liepos 3 d., kuomet Minske buvo susprogdintas savadarbis įtaisas koncerto, kuriame dalyvavo ir A. Lukašenka, metu. Tuo metu buvo sužalota keletas žmonių. Iki šiol šis incidentas nėra iki galo ištirtas. Po balandžio 11 d. įvykių A. Lukašenka nurodė išsiaiškinti, ar teroro išpuolis metro stotyje neturi sąsajų su 2008 m. liepos 3 d. incidentu.
Dabartinė situacija verčia kelti tik keletą versijų dėl to, kas galėtų turėti motyvų surengti tokio masto teroro išpuolį. Baltarusijoje iki šiol nebuvo jokių prielaidų rengti teroro aktus islamo fundamentalistams ar separatistams. Tad vieninteliu terorizmo grėsmės šaltiniu galėtų būti laikomas „politinis ekstremizmas“.
Vis dėlto Baltarusijos opozicija iki šiol vengdavo bet kokių agresyvesnių veiksmų prieš A. Lukašenkos režimą. Net protesto akcija po prezidento rinkimų 2010 m. gruodžio 19 d. kai kurių ekspertų buvo vertinama kaip galima provokacija, kuri galėjo vyko be Baltarusijos opozicijos lyderių žinios ar ketinimų. Akivaizdu, kad Baltarusijos opozicijai imtis smurtinių veiksmų reikštų politinę savižudybę – tiek dėl neabejotinos reakcijos iš A. Lukašenkos režimo ir represinių struktūrų, tiek dėl visuomenės pasmerkimo. Būtent todėl Baltarusijos opozicija potencialiai bus pirmoji potenciali auka, kuri greičiausiai sulauks dėmesio iš teisėsaugos institucijų, ir opozicijos atstovai bus „krečiami“ pirmiausiai.
Visiškai atmesti galimybės, kad Baltarusijoje egzistuoja ekstremistinių grupių ar individų, kurie ketintų smurtiniais metodais mažinti A. Lukašenkos legitimumą, negalima. Vis dėlto tai, kad teroro išpuolis buvo suplanuotas gana profesionaliai (išpuolio vieta, laikas, sprogmens galia), rodo, kad sprogdinimą vargiai galėjo organizuoti atsitiktinis pavienis teroristas.
Baltarusijos teisėsaugos institucijos teigia, kad jau turi nustačiusios įtariamąjį. Jei jis bus sulaikytas – gali atsirasti daugiau aiškumo, ar scenarijus, jog kaltė už išpuolį bus priskirta Baltarusijos opozicijai, pasitvirtins.
