Lietuvos kova su „Gazprom“ sulaukė atgarsio ir Rusijoje.
Rusijos žiniasklaida aktyviai aptarinėja „Gazprom“ valdybos pirmininko Valerijaus Golubevo pareiškimą apie tai, kad Rusijos dujų koncernas nesiruošia mažinti dujų kainos Lietuvai, ir yra pasiruošęs „bylinėtis su Lietuvos Vyriausybe“. Kaip ir galima tikėtis, Rusijos žiniasklaida palaiko „Gazprom“ poziciją, o Lietuvos priekaištus dėl dujų kainų vadina nepagrįstais.
Laikraštis „Kommersant“ teigia, kad būtent „ginčas dėl kainų privedė prie to, kad lietuviškoji pusė, neatsižvelgdama į Rusijos pusės interesus, pasirinko įgyvendinti ES Trečiąjį energetikos paketą radikaliausiu būdu, t.y. priversti „Gazprom“ parduoti „Lietuvos dujoms“ priklausantį dujotiekį“.
Kitaip tariant, Lietuva esą pradėjo įgyvendinti ES reikalavimus dėl to, kad yra nepatenkinta kainomis, o ne „Gazprom“ padidino kainas dėl įgyvendinamo ES Trečiojo energetikos paketo.
„Kommersant“ taip pat pabrėžia, kad „Rusijos valdžia pradėjo „Gazprom“ palaikymo kampaniją ginče su Lietuva“.
Autoritetingas Rusijos verslo laikraštis „RBK daily“ teigia, kad „Gazprom“ siūlo Lietuvai kompromisą – nuolaidas dujoms mainais už įsipareigojimą nupirkti tam tikrą jų kiekį. Laikraštis cituoja V. Golubevą, teigiantį, kad „sutartyse numatyta, kad Lietuva nupirks 5 mlrd. kubinių metrų dujų, kai realiai nuperka 3,5 milijardo“. Be to, „tiekimas į Lietuvą netolygus, todėl „Gazprom“ turi rezervuoti dalį savo pajėgumų“.
Būtent sutarus dėl tolygaus tiekimo, anot V. Golubevo, būtų galima ieškoti kompromiso dėl kainos. Nes tokiu atveju sumažėtų išlaidos dujotiekio sistemoms išlaikyti. V. Golubevas taip pat žada, kad „Lietuvos dujos“ galėtų išnagrinėti galimybes statyti suskystintų dujų terminalą Lietuvoje – dėl jo dujų tiekimo kiekis ir kaina galėtų tapti lankstesni.
„Izvestija“ taip pat palaiko rusiškąją pusę ginče. Esą ginče su „Gazprom“ pateikiamos „pretenzijos visai Rusijai ir už visas skriaudas“. Šis leidinys cituoja Rusijos Nacionalinio energetinio saugumo fondo direktorių Konstantiną Simonovą, kuris įsitikinęs, kad Lietuva pralaimės šį susirėmimą.
„Vertinant sutartį, Lietuva neturi pagrindo reikalauti keisti kainas. Dabar operuojama gana laisvomis susitarimų traktuotėmis ir pradedama apeliuoti į emocinius argumentus. Todėl „Gazprom“ šansai laimėti teismus yra pakankamai dideli“, – teigia K. Simonovas.
Jis taip pat mano, kad atskyrus dujotiekius nuo „Lietuvos dujų“ nepavyks sumažinti kainų, nes dujų tiekėjas vis tiek išliks tas pats „Gazprom“.
Apie tai dar anksčiau yra rašęs ekonomikos savaitraštis „Ekspert“. Esą Lietuvos planai sumažinti „Gazprom“ įtaką neatrodo įtikinami, nes alternatyvių tiekimo šaltinių šalyje nėra.
Tiesa, „Ekspert“ citavo autoritetingą Rusijos analitiką – konsultacijų bendrovės „2K Audit – delovyje konsultaciji“ departamento direktorių Aleksandrą Štoką: „Dar pernai Lietuva ir Lenkija padavė paraišką Europos Komisijai dėl dujotiekio „Amber“ statybos. Jis gali sujungti Lietuvos dujotiekius su Europos tinklu“. 2009 metais Lenkija paskelbė apie planus statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Iš jo dujos galėtų būti tiekiamos ir į Lietuvą.
„Žinoma, kol kas šie projektai – dar pradinėje stadijoje. Bet ateityje juos įgyvendinusi Lietuva gali diversifikuoti dujų tiekimą. O tuomet šaliai bus būtinas nepriklausomas dujų perdavimo tinklas“, – aiškino A. Štokas.
Populiarus Rusijos portalas „Svobodnaja pressa“, kontroliuojamas komunistų, skelbia kainas, patvirtinančias, kad jau dabar Lietuva moka už dujas brangiau nei kitos šalys: „Vartotojams Europoje dujos parduodamos maždaug po 350 dolerių už 1000 kubinių metrų, o Lietuva pirmąjį ketvirtį mokėjo 367 dolerius. Estijai nustatyta kaina – 309 doleriai, Latvijai – 310 dolerių, Lenkijai – 311 dolerių“.
„Svobodnaja pressa“ cituoja V. Golubevą, esą „Lietuva įsipareigojo nereguliuoti dujų rinkos, jeigu „Lietuvos dujų“ antkainis neviršys 15 procentų, tačiau iš tikrųjų rinka yra reguliuojama“. Portalo redakcija dar primena 2007 metais tuomečio premjero Gedimino Kirkilo įspėjimą parlamentarams, kad pradėjus reguliuoti dujų rinką kainos pakils.
