Šių metų kovą, palyginti su 2010-ųjų kovu, kainos Lietuvoje padidėjo beveik 4 proc.
Lietuvoje infliacija vėl didina greitį. Per kovo mėnesį, palyginti su vasariu, kainos ūgtelėjo 1 proc., o per metus vartojimo prekės ir paslaugos pabrango 3,8 proc.
Statistikos departamentas paskelbė, kad per šių metų kovą vartojimo prekių kainos padidėjo 1,3, paslaugų kainos – 0,2 proc.
Jau septintą mėnesį iš eilės kyla maisto produktų kainos. Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 2,6 proc. pabrangęs pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 3,2 – žuvys ir jų produktai, 0,9 – duona ir grūdų produktai, 2,1 – daržovės ir bulvės, 2,9 – sviestas, aliejus ir riebalai, 2 proc. – cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai, 1,7 proc. atpigę vaisiai ir uogos.
Drabužiai ir avalynė pabrango pasirodžius naujų pavasario sezono kolekcijoms – 5,4 proc. padidėjo drabužių ir 4,3 proc. – avalynės kainos.
Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 3,9 proc. pabrangęs benzinas, 5,2 – dyzeliniai degalai ir 3,7 proc. atpigusios suskystintos automobilinės dujos.
Šių metų kovo mėnesį, palyginti su 2010 m. kovu, infliacija sudarė 3,8 proc. Per metus labiausiai pabrango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (8,9 proc.), transporto prekės ir paslaugos (8,7 proc.), būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos (6,5 proc.), o atpigo ryšių prekės ir paslaugos (-4 proc.), drabužiai ir avalynė (-1,5 proc.), poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos (-1,5 proc.).
Ilgalaikė neigiamų šokų įtaka
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims, teigė, kad didžiausią poveikį infliacijai, kaip ir buvo tikėtasi, darė brangę maisto produktai ir kilusios degalų kainos: „Deja, daug sparčiau nei mes prognozavome brango drabužiai ir avalynė. Pastarasis padidėjimas yra susijęs su naujomis kolekcijomis ir didesniu vartojimo optimizmu“.
Brangstantys energetiniai ir maisto produktai išliks pagrindinėmis infliacinių procesų varomosios jėgos ir ateityje. Tikėtina, kad šių neigiamų šokų įtaka Lietuvos infliacijai išliks gana ilgą laiką.
V.Klyvienė pastebėjo, kad Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, pasaulinis maisto kainų indeksas po ilgalaikio rekordinio augimo per mėnesį sumažėjo 2,9 proc. Tačiau vargu ar tai galima laikyti stabilia tendencija, nes pastarąjį sumažėjimą galėjo lemti įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Japonijoje, kurių poveikis iš esmės trumpalaikis.
Vertinant fundamentalių veiksnių įtaką, maisto produktai Lietuvos rinkoje gali brangti ir toliau. Ypač atsižvelgiant į tai, kad pasaulinių maisto kainų didėjimas ar mažėjimas Lietuvoje pasireiškia šiek tiek vėliau. Riziką didina ir kylanti naftos kaina. Geopolitinė rizika išlieka aukšta, o tai neigiamai veikia lūkesčius dėl naftos pasiūlos augimo.
„Danske“ bankas prognozuoja, kad 2011 m. infliacija sieks 3,4 proc. 2012 m. turėtų sumažėti iki 2,5 proc.
