Europos centrinis bankas pirmą kartą per pustrečių metų padidino bazines palūkanų normas.
Šiandien Europos centrinis bankas (ECB) patvirtino pastaruosius mėnesius rinkoje stiprėjusius lūkesčius – bazinės palūkanų normos padidintos 0,25 proc. iki 1,25 proc.
Pirmą kartą nuo 2008 m. liepos padidintos palūkanos normos liudija, kad rekordiškai žemų palūkanų era baigėsi. Toks ECB sprendimas vadinamas švelniu posūkiu nuo ligšiolinės politikos, kurios buvo imtasis kovojant su globalia finansine krize.
Brangindamas skolinimą ECB siekia pagrindinio tikslo – neleisti metinei infliacijai viršyti 2 proc. Šią ribą infliacija euro zonos šalyse perkopė dar gruodį, o kovą pasiekė 2,6 proc. – aukščiausią lygį per daugiau nei dvejus metus.
Dar prieš oficialų ECB verdiktą rinkose pasigirdo spekuliacijų, kaip greitai pradės suktis palūkanų didinimo ratas. Kai kurių rinkos dalyvių nuomone, ECB palūkanų kartelę kels ne kartą – esą šių metų pabaigoje bazinės palūkanų normos gali siekti 1,75 proc. o per artimiausius 12 mėnesių jos gali būti padidintos iki 2,25 proc.
ECB prezidentas Jeanas Claude Trichet po sprendimo didinti palūkanas kalbėjo, kad infliacija ir toliau bus stebima „labai atidžiai“. Anot ECB vadovo, „labai svarbu, kad dabartiniai kainų pokyčiai nevirstų dideliu spaudimu infliacijai vidutiniu laikotarpiu.“
Europos centrinis bankas, kuris itin skrupulingai rūpinasi kainų stabilumu, sprendimui ryžosi po to, kai infliacija euro zonoje pakilo iki 2,6 proc. ECB siekiama riba – 2 proc. Beje, šios dienos sprendimas – pirmas per 40 metų, kai Europoje palūkanos padidintos anksčiau nei JAV.
Didesnės palūkanos turėtų padėti suvaldyti infliaciją, bet jos tuo pačiu pagilins problemas tų valstybių, kurios sunkiai susitvarko su savo skolomis. Išaugusios paskolų kainos jau jau privertė Graikiją, Airiją ir Portugaliją kreiptis tarptautinės paramos.
Pasak Finansų ministerijos Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjos Irmos Lazickienės, bazinių palūkanų padidinimo faktas esamoms Lietuvos skolos aptarnavimo išlaidoms neturės įtakos, nes 97,2 proc. valstybės skolos palūkanos yra fiksuotos. Be to, mažai tikėtina, kad rinkos palūkanos dėl šio padidinimo ženkliai padidės, nes rinka prognozavo tokį ECB sprendimą, ir tikėtiną bazinės normos padidėjimą jau įskaičiavo į palūkanas.
I. Lazickienė nesiėmė prognozuoti, kaip galėtų keistis Lietuvos išlaidos už naujas paskolas. Esą skaičiuodama valstybės skolai aptarnauti reikalingą sumą Finansų ministerija įvertina palūkanų kitimo prognozes, tačiau pati ministerija neprognozuoja rinkos palūkanų normos kitimo. Šiuo tikslu naudojami „Bloomberg“, „Reuters“ ir kiti viešai prieinami informacijos šaltiniai.
