Portugalijos valdžiai teks įtikinti savo gyventojus, kad būtina taupyti.
Scenarijus – regėtas jau du kartus. Iš pradžių – išsisukinėjimas, kad finansinės paramos tikrai nereikia. Tada – išaugusios vyriausybės obligacijų palūkanos ir beveik jokių galimybių pasiskolinti už įkandamą kainą. Ir galiausiai – pripažinimas, kad be tarptautinės pagalbos šalis neišsivers. Taip buvo Graikijoje, vėliau – Ispanijoje, o vakar prie šių šalių prisijungė Portugalija.
Laikinasis Portugalijos premjeras Jose Socratesas paskelbė, kad vakar (balandžio 6 d.) kreipėsi į Europos Sąjungą finansinės pagalbos, nes šalis viena gali nebepajėgti susitvarkyti su savo skolomis. Per pastarąsias kelias savaites Portugalijos vyriausybės skolos vertybinių popierių metinės palūkanos gerokai padidėjo. Pirmadienį jos viršijo 9 procentus.
Kol kas būsima paramos suma neskelbiama. Įvairių šaltinių teigimu, ji svyruos nuo 60 iki 80 mlrd. eurų. „Bloomberg“, remdamasis dviem neįvardytais ES pareigūnais, skelbia, kad Portugalijai bus skirta 75 mlrd. eurų lengvatinė paskola.
Graikijai yra pažadėta iš viso 110 mlrd. eurų paskola. Tai sudaro beveik pusę prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Jeigu Portugalijai būtų skirta 75 mlrd. eurų paskola, ji sudarytų 43 proc. BVP.
Tačiau gavus lengvatinę paskolą Portugalijos problemos nesibaigs. Kreditoriai neabejotinai reikalaus griežtų taupymo priemonių. Kaip rodo Graikijos pavyzdys, taupymo priemonės gali sukelti masinius gyventojų protestus. Taupyti nenusiteikęs ir Portugalijos parlamentas. Kovo 23 d. parlamentarai atmetė vyriausybės pasiūlytą taupymo priemonių paketą. Po šio sprendimo atsistatydino vyriausybė, taip įstumdama šalį į dar gilesnę skolų krizę.
Po to, kai Portugalija pripažino tai, kas, kai kurių ekonomistų teigimu, buvo aišku jau prieš kelis mėnesius, neabejotinai sustiprės spėlionės, kam dar gali prireikti gelbėjimo rato. Tarp galimų kandidačių – Ispanija. Tačiau jeigu iš tiesų jai prireiktų paramos, tai būtų gerokai rimtesnis atvejis, nei Graikija, Portugalija ir Airija kartu sudėjus. Ispanijos ekonomika yra du kartus didesnė už bendrą minėtų trijų šalių BVP. Tarp galimų kandidačių minima ir Italija
Tiesa, „Goldman Sachs“ banko analitikai tvirtina, kad Portugalija – paskutinė euro zonos šalis, kuriai prireikė paramos.
