(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Nuteka vidinė informacija
Pastarojo pusmečio atvejai rodo, kad dar prieš paskelbiant svarbesnę įmonės naujieną jos akcijų kursas šokteli. Tuo, kad Lietuvoje naudojamasi viešai neatskleista informacija, tiki ir rinkos dalyviai, ir pati Vertybinių popierių komisija.
„Verslo žinios“ atliko tyrimą – atrinko tris didesnį atgarsį „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržoje sukėlusias pastarojo pusmečio naujienas, kurios plačiajai investuotojų auditorijai buvo netikėtos. Pasirinktaisiais atvejais įmonės akcijų kaina savaitę iki pasirodant žiniai brango. Ir palyginti nemenkai – nuo 4 iki 10 proc.
Investicijų bendrovė „Invalda“ žinią apie „Tiltra Group“, kurios dalį akcijų valdo, sandorį su Lenkijos geležinkelių statybos įmone „Trakcja Polska“ oficialiai paskelbė 2010 m. lapkričio 18 d. Per savaitę (lapkričio 10–17 d.) iki šios žinios pasirodymo „Invaldos“ akcijų kaina pakilo 8,4 proc., o vien lapkričio 17 d. – 4,3 proc.
Šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ šių metų kovo 14 d. pasibaigus prekybai pranešė, kad fondai jos akcijas supirks po 0,33 EUR, t. y. gerokai brangiau, nei tuo metu jos kainavo rinkoje. Akcijos kovo 7–14 d. pabrango 10,17 proc., o vien kovo 14 d. – 8,3 proc.
„Snoro“ bankas apie planus įstatinį kapitalą didinti 1,7 karto paskelbė 2010 m. lapkričio 30 d. jau pasibaigus prekybai biržoje. Per savaitę (lapkričio 23–30 d.) akcijų kaina pakilo 3,96 proc., o per lapkričio 30 d. – 0,85 proc.
Viltys – į vidaus rinką
Jei eksportuojančios pramonės gaunama gerovė nepersimes į vidaus rinką, vartotojų lūkesčiai išliks pesimistiški ir jų nepakels valdžia, šalies ūkio vystymasis gali neįgauti pagreičio.
„Žvelgdami į dabartinę Lietuvos padėtį matome, kad kartojame kitų šalių, patyrusių panašius ekonominio ciklo svyravimus, patirtį – Lietuvoje sparčiausiai auga pramonės ir transporto sektoriai. Pramonė sėkmingai naudojasi kitų šalių ekonomikos atsigavimu, eksportuoja produkciją“, – dėsto Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas.
Nors dabartinis Lietuvos ekonomikos atsigavimo etapas džiugina, dabar didžiausiu galvosūkiu tampa klausimas, ar eksportas, aukštesnę pavarą įjungę transportininkai įsuks vidaus vartojimą.
„Lietuvos rytas“
Kova dėl maisto priedų
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) reikalauja ištirti kiekvieną produkcijos, paženklintos užrašais „Be E” arba „Be jokių E”, partiją.Teisininkai teigia, kad valstybei tokia užgaida kainuos milijonus litų, jeigu maisto gamintojai sumanys reikalauti atlyginti žalą.
„Viena vertus, šis sprendimas yra geras: kontrolė būtina. Tačiau jis priimtas skubotai ir neaišku – kodėl”, – sakė mėsos perdirbimo įmonės „Nematekas” vadovė Egidija Vaicekauskienė.
Ši bendrovė jau aštuonerius metus pardavinėja produktus, kurių etiketėse nurodoma, kad juos gaminant nenaudoti maisto priedai. Tačiau nuo balandžio vidurio mažmeninės prekybos tinklai nebegalės jų priimti, jei tiekėjai nepateiks laboratorijos išvadų.
E. Vaicekauskienę apstulbino, jog VMVT prieš įvesdama naują tvarką nepasitarė su pačiais gamintojais ir išsamiai neišaiškino, kaip ji veiks.
Anot advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė” partnerės Neringos Gražinytės, dabartinis VMVT reikalavimas išleistas netinkamai – apie tai nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose”.Teisininkų teigimu, įmonės dėl patirtų nuostolių, atsiradusių nutraukus produkcijos platinimą, galėtų kreiptis į teismą bendrąja tvarka dėl žalos atlyginimo.
Policija neskuba atsisakyti verslo
Lietuva Europos Sąjungoje liko paskutinė valstybė, kurioje policija tebesaugo privačius asmenis ir jų turtą, netgi lydi krovinius.
Komercines paslaugas teikianti Viešosios policijos apsaugos tarnyba jau prijungta prie policijos rinktinės „Vytis”. Bet valstybinis verslas išsilaikė. Privačios bendrovės skundžiasi, kad su valstybine saugos įmone konkuruoti beveik neįmanoma.
„Įspėjome privačius klientus, kad sutartys baigsis kitų metų sausio 1 dieną. Atleidžiame žmones. Kovą buvo pirmoji atleidimų banga, gegužę bus kita”, – tikino policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
Jis užsiminė, kad policija galbūt greičiau galėjo atsisakyti verslo, tačiau tam sutrukdė sunkmetis.
„Lietuvos žinios“
Velkasi skolos už šildymą
Sostinę šiluma ir karštu vandeniu aprūpinančiai „Vilniaus energijai“ klientai šiemet, baigiantis šildymo sezonui, yra skolingi beveik 100 mln. litų, kai pernai buvo skolingi tik 76 mln. litų. Gyventojų skolos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo beveik 2 mln. litų ir šiuo metu siekia 33,6 mln. litų. Tačiau išaugo savivaldybės ir verslo įmonių įsiskolinimas.
„Panevėžio energija“, šilumą tiekianti Panevėžiui, Kėdainiams, Rokiškiui, Zarasams, Kupiškiui ir Pasvaliui, skaičiuoja, kad jos klientai balandžio 1 dieną įmonei buvo skolingi daugiau nei 21 mln. litų. Tiesa, tai keliais milijonais mažiau nei pernai, tačiau kone du kartus daugiau negu ikikrizinių 2008-ųjų metų balandį.
„Šiaulių energijai“ klientai šiemet balandžio 1 dieną buvo skolingi 26 mln. litų, didesnę dalį – juridiniai asmenys, kurių skolos per metus išaugo 7 mln. litų. Gyventojai šilumos tiekėjams liko skolingi per 7 mln. litų.
Nors uostamiestį ir Gargždus centralizuotai šildančios „Klaipėdos energijos“ taikoma šilumos kaina yra mažiausia iš visų didmiesčių, šį sezoną nesugebėjusių laiku susimokėti už šildymą ženkliai pagausėjo.
„Vilniaus diena“
Baldų įmonės atgijo naujais vardais
Sunkmetis privertė bankrutuoti ir stambias baldų bendroves. Tačiau palikę savo skolas bankrutavusiose įmonėse buvę jų vadovai stojo prie ta pačia veikla užsiimančių, bet nauju vardu pasivadinusių bendrovių vairo.
Pavyzdžiui, naują prekės ženklą „Riviera home“ naudoja prieš metus įkurta bendrovė „Interio Vilnius“, dabartinis jos direktorius Ignas Rėksnys prieš tai vadovavo įmonei– „Interio“. Pastarosios turtas areštuotas, vyksta teismai.
Bendrovę „Venta“, nuo 1992 m. Šiauliuose gaminusią kėdes, taip pat parklupdė krizė. Šiandien šios įmonės gamybine baze naudojasi „Venta LT“.
Iš mirusiųjų prisikėlė ir baldų gamintojas „Narbutas ir Ko“. Praradę gamyklą Ukmergėje savininkai įsigijo anksčiau žvejybos reikmenimis prekiavusią bendrovę „Abu partneriai“ ir iš kreditoriaus Ūkio banko išsinuomoję gamybines patalpas atnaujino veiklą. Dabar įmonė pagrindinę veiklą vykdo pasivadinusi „Narbutas Furniture Company“.
