Ryšių paslaugų įmonėms – naujas galvos skausmas dėl didesnių mokesčių.
Šiandien Vyriausybė turėtų svarstyti naujo reguliuotojo – Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos (IRT) – steigimo klausimą. Tokie valdžios planai varo į neviltį telekomunikacijų ir pašto paslaugų įmones, kurioms norima primesti prievolę surinkti milijonus naujai įstaigai išlaikyti. Prie šios naštos teks prisidėti ir vartotojams.
Oficialiai dar neįkurta IRT viešojoje erdvėje jau pakrikštyta naujuoju „trigalviu slibinu“, atgimstančia „Leo LT“ afera ir itin šilta darbo vieta keliems dabartinės valdžios išrinktiesiems. Jeigu Vyriausybė ir Seimas pritars, nuo kitų metų į vieną tarnybą turėtų būti sujungtos trys šiuo metu veikiančios institucijos: Ryšių reguliavimo tarnyba, Energetikos inspekcija bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
Tokią reformą ėmusi įgyvendinti Energetikos ministerija siekia „konsoliduoti infrastruktūrų reguliavimo ir rinkos priežiūros funkcijas, sukuriant nepriklausomą, daugiasektorinę elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių, elektros energijos, dujų, šilumos ūkio, vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo srityje reguliavimą bei priežiūrą vykdysiančią tarnybą.“ Tarp jai keliamų tikslų – visuose sektoriuose vienodai veiksmingai ginti vartotojų teises, sukurti skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką, kurioje sumažėtų verslui tenkanti administracinė našta, užtikrinti valstybės biudžeto taupymą ir t.t.
Energetikos ministerija jau apskaičiavo, kad sujungus Energetikos inspekciją ir VKEKK valstybės biudžetui pavyks sutaupyti 10 mln. litų, mat naujosios tarnybos išlaikymą siekiama perkelti ant verslo pečių. IRT reguliuojamos įmonės kasmet turės mokėti naują mokestį, siekiantį 0,2 proc. apyvartos. Taip iš verslo tikimasi susižerti keliolika milijonų litų.
Paslėpti mokesčiai
Juozas Jurelionis, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktoriaus, būsimą tarnybą vadina „monstru ir megareguliuotoju“, kurio kūrimo verslui nepavyksta sustabdyti nuo praėjusių metų gegužės. „Iki šiol verslas išlaikė vieną reguliavimo instituciją, o dabar siekiama užkrauti visas tris, įvedant paslėptus mokesčius“, – piktinosi vienas asociacijos vadovų.
Jo teigimu, verslas siūlė aiškiai nustatyti naujos tarnybos funkcijų finansavimo šaltinius: vienos funkcijos turi būti finansuojamos iš biudžeto, kitos – iš rinkliavų, o specifinėms funkcijoms, reikalingoms konkretiems ūkio subjektams, galėtų būti nustatyti atskiri mokesčiai.
Tačiau į įmonių pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. „Žodis „mokesčiai“ pakeisti į „atskaitymus“, „įstaigos biudžetas“ – į „finansavimą“. Žodžiu, mėginta pakeisti iškabą, bet turinys liko tas pats“, – kalbėjo J.Jurelionis.
Bendrovės „Teo“ generalinį direktorių Arūną Šikštą taip pat stebina tai, kad įstatymo pataisas rengianti Vyriausybė formuoja blogą praktiką ignoruodama pastabas, kurias išsako rinkos dalyviai, išlaikysiantys šį naująjį reguliatorių. Toks požiūris nekuria atviro bendradarbiavimo gerinant Lietuvos ekonominę padėtį.
„Siūlomas dabartinis modelis reiškia dvigubą apmokestinimą ir reikšmingą valstybinės tarnybų finansavimo didinimą privačių įmonių sąskaitą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką „Teo“, taip pat ir kiti telekomunikacijų paslaugų teikėjai, nemažą savo pajamų dalį jau skiria sumokėdami už radijo dažnius, telefono numerius ir kitus išteklius“, – komentavo A.Šikšta.
Jeigu liks paskutiniame įstatymo projekto variante numatyta verslo apmokestinimo tvarka, įmonėms, be tiesioginių mokesčių į biudžetą, teks kasmet sumokėti dar nuo 3 iki 10 kartų didesnius mokesčius išlaikyti IRT. Ypač mokesčių našta didėja stambiosioms bendrovėms, kurių apyvarta didžiausia. Iš šių pinigų ir bus sumokamos solidžios algos IRT vadovui bei dar keturiems tarnybos nariams. Pavyzdžiui, IRT direktoriui planuojama nustatyti darbo užmokestį, kurio dydis – penki vidutiniai šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
„Žinant, kad šis sektorius pinigingas, nėra abejonių, kad į šias šiltas vietas jau numatyti savi žmonės“, – neslėpdamas apmaudo kalbėjo J.Jurelionis.
Lietuvos kabelinės televizijos asociacija nesirengia „sudėti ginklų“ ir jeigu įstatymo projektas pasieks Seimą, sieks toliau ginti verslo interesus.
Sumokės vartotojai
Į numatytą naują mokesčių naštą šiek tiek ramiau žiūri šilumos tiekėjai. Vytautas Stasiūnas, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, sprendimą sujungti tris institucijas pavadino „valstybės reikalu“, į kurį kištis šilumos tiekimo įmonės neketina, tik vykdys priimtus sprendimus. Jų nestebina ir valstybės noras reguliuotoją išlaikyti verslo lėšomis.
„Suprantame, kad iš dalies prie reguliuotojo išlaikymo gali tekti prisidėti ir verslas. Tokia praktika taikoma Europoje“, – kalbėjo V.Stasiūnas.
Jis patvirtino, kad padidėjusią finansinę naštą šilumos tiekimo įmonės tiesiog įtrauks į sąnaudas, o už tai teks sumokėti vartotojams. „Šilumos įmonės pajamas gauna tik iš vartotojų. Jeigu didės apmokestinimas, tai lems ir galutines šildymo kainas“, – tokią žinią vartotojams perdavė asociacijos vadovas.
Įprasta praktika
Buvęs VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas teigė nesąs susipažinęs su naujosios tarnybos kūrimo sąlygomis, tačiau patvirtino, kad tokia praktika – gana įprasta kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje į vieną tarnybą yra sujungtos ryšių reguliavimo, energetikos įmones ir net konkurenciją prižiūrinčios institucijos. Latvijoje taip pat viena tarnyba vykdo ryšių, transporto, pašto, energetikos kainų kontrolės funkcijas.
Planuojamas įvesti verslo apmokestinimas V.Jankausko taip pat nenustebino. Jis pakartojo, kad ES III energetikos pakete įtvirtintas reikalavimas, kad priežiūros institucija nebūtų finansuojama iš biudžeto ir taip išvengtų politikų įtakos. Tokį patį 0,2 proc. apyvartos dydžio mokestį kontroliuojamoms įmonėms yra nustačiusi ir kaimynė Latvija.
„Teo“ vadovo A.Šikštos teigimu, ES direktyvos numato, kad ryšių reguliavimo tarnybos turi būti nepriklausomos ir pakankamai finansuojamos, tačiau jose esą tikrai nekalbama apie jokius galimus papildomus apmokestinimus. „Mūsų nuomone, dabartiniai reguliatoriai yra pakankamai finansuojami, todėl svarstome galimybę kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti jos išaiškinimo šiuo klausimu“, – teigė „Teo“ vadovas.
