Skatina kūrybiškumą
Pasak tarptautinio ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konsultanto eksperto Arvydo Būtos, verslą kurti pirmiausia pradedama nuo trijų „i“ – iniciatyvos, idėjos ir įgyvendinimo.
„Verslumas – tai nesulaikomas siekimas išnaudoti susidariusią galimybę nepriklausomai nuo turimų resursų. Būsimam verslininkui reikalinga iniciatyva – noras imtis veiklos – ir idėja, kurią belieka įgyvendinti. Kūrybingiausių žmonių skalėje aukščiausioje pakopoje yra Edisonas ir Einšteinas. Tačiau būtina žinoti, kad visi žmonės yra kūrybingi, tik ne visi savimi pasitiki.
Deja, daugumą naujų idėjų lietuviai mėgsta sutikti dviem populiariausiais žodžiais – nesąmonė ir nusišneki. Tokį apibūdinimą patarčiau priimti kaip komplimentą – tiesiog kam nors per sunku suprasti jūsų genialią mintį“, – kalbėjo ekspertas.
Konsultantas teigė, kad susidūrus su tam tikromis verslo problemomis būtina atrasti tinkamą sprendimą, o jis daro didžiulę įtaką rezultatui. Jo tikinimu, vienas žmogus paprastai daug sprendimų variantų neturi dėl kūrybingumo stygiaus, todėl verslininkui geriau dirbti grupėje žmonių.
„Vienas Ohajo universiteto profesorius 19 metų tyrinėjo 356 kompanijų vadovų sprendimus. Paaiškėjo, kad pusė jų buvo neteisingi, o tokius priėmę trečdalis vadovų net nebandė apsvarstyti jiems siūlytų alternatyvų. Grupės žmonių priimti sprendimai buvo beveik visi teisingi“, – pasakojo A.Būta.
Galimybės – neribotos
A.Būta esamiems ir būsimiems verslininkams patarė nuo iškilusių problemų ne bėgti, o ieškoti tam tikrų spragų ir pereiti į norimą padėtį. Esą iškilus grėsmei nei slėptis, nei pulti nenaudinga – geriau viską ramiai apsvarstyti ir įžvelgti naują galimybę.
„Visuomet sakiau, kad problemos – ne tik grėsmė, bet ir galimybė. Ir krizė yra normalus, kas 12 ar 15 metų pasikartojantis reiškinys. Galima iš jos išlošti, jei vietoj gynybinio reflekso bus „įjungtas“ orientacinis.
Tvirtinimas „negalima“ ar „negaliu“ yra pagrindinis kūrybingumo stabdys. Tik naujos, o ne senos idėjos verslą stumia į priekį. Todėl patariu į viską pažvelgti tarsi iš šono, matyti ne tai, ką norisi, o tai, kas yra“, – teigė ekspertas.
Kolegai pritarė Vidmantas Urbonas. Geležiniu žmogumi už sportinius pasiekimus pramintas panevėžietis patvirtino, kad galimybėms ribų nėra ir visi gali nuveikti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma.
„Būdamas 8 klasėje aš vienintelis iš berniukų per kūno kultūros pamoką nenubėgau 5 kilometrų. Ir tik vėliau supratau kodėl: svarbiausia yra ne fizinė jėga, o toji, kuri veikia mūsų galvose. Jei žmogus imasi darbo be išankstinių ribų nusistatymo, jis gali kosmosą pasiekti. Tik būtina turėti idėją, nes ji yra lyg svajonių kalnas. Jo viršūnę pasiekus atsiranda dar aukštesnių viršūnių.
Tai suvokęs nugalėjau baimę, tapau pasaulio ultratriatlono čempionu ir rekordininku.
Dabar nubėgti, nuplaukti ar nuvažiuoti dviračiu galiu ne penkis, o šimtus, tūkstančius kilometrų. Nes man sportas yra tik priemonė tikslams pasiekti, pavyzdžiui, būdas kovoti su ekologinėmis problemomis“, – susirinkusiesiems kalbėjo triatlonininkas.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. balandžio mėn. 6 d. dienraštyje „Sekundė“.
Justė BRIEDYTĖ
