D. Laučkaitės-Jakimavičienės naujoji paroda – postmodernistinis žaidimas drugelio metaforomis.
Naktinis drugys lekia į šviesą, o pataiko į mirtį. Drugelis – ne tik prisikėlimo ir nemirtingumo, bet ir tuštybės simbolis. Šiais drugelio įvaizdžiais varijuoja dailininkė Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė savo naujausioje parodoje „Noctuidae. Kolekcija“, atidarytoje Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44).
Šviesą ir fotografinį vaizdą keramikoje vienijančio ciklo objektai – naktinis drugys ir drugių kolekcija. „Naktinis drugys susijęs su šviesa – naktinuką traukia šviesa, jo skrydis į šviesą virsta skrydžiu į mirtį. Krikščioniškoje ikonografijoje drugelis simbolizuoja prisikėlimą ir nemirtingumą, o jo gyvenimo ciklas, susidedantis iš trijų gyvenimo stadijų – gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą, – drugelio įvaizdžiais varijavo parodos autorė. – Kita vertus, dėl savo grožio ir trumpalaikio gyvenimo drugelis laikomas tuštybės simboliu. Be to, drugys iš išorės – ypatingo grožio vabzdys, o apvertus kita puse – atgrasi plaukuota pabaisa. Taigi tai talpus ir labai prieštaringas įvaizdis.“
Viena projekto dalis – šviečiantys objektai – porcelianinės lempų, lempų gaubtų replikos su išdidintais naktinių drugių skenuotais atvaizdais. Lempos įvaizdis labai tiesiogiai, o todėl ir kiek absurdiškai sutampa su šio projekto techniniu sprendimu – šviesa/lempa. Taigi lempa čia ir techninis elementas, ir metafora. Naktiniai drugeliai kolekcijoms yra gaudomi naktį uždegus didelias ryškias lempas balto audinio fone, taigi čia tarsi simuliuojamas šis procesas.
„Savo darbuose naudoju autorinius kompiuterinius lazerinės spaudos dekolius, ši technika leidžia skaitmeninį vaizdą (fotografijas, skenuotus daiktus) perkelti ant keraminio paviršiaus, – aiškina menininkė. – Apšvietus porcelianinį objektą su tokiu vaizdu iš kitos pusės, piešinys persišviečia keista minkšta šviesa.“
Kita ciklo dalis, kurioje plėtojama drugio ir šviesos (laimės trumpumo, grožio trapumo) tema – drugių „kolekcija“. Tai plokštės su išfotografuotos drugių kolekcijos fragmentais, derinamais su kiek siurrealistiniais intarpais, pasakojančiais apie drugio gyvenimą ir baigtį bei kitokias istorijas, pilnas absurdiškų sugretinimų, keistų metaforų, įvairiareikšmiškų prasmių. Tai žaidimas citatomis ir masteliu, paradoksaliais kontrastais: gražu-bjauru, tikrovė-sapnai, rimta-juokinga, sentimentalu-ironiška.
