(AFP/Scanpix nuotr.)
„Verslo žinios“
Viduriniosios klasės paieškos
Įvesti progresinius mokesčius ir šitaip kurti vidurinę klasę skambiai siūlantys socialdemokratai (LSDP), nors inicijuoja Gyventojų pajamų įstatymo pataisas, konkretaus atsakymo, kas yra vidurinioji klasė, taip pat nepateikia.
Algirdas Butkevičius, LSDP lyderis, sako, kad norint tai išsiaiškinti reiktų atlikti išsamią analizę, skaičiuoti žmonių pajamas ir išlaidas. Kita vertus, jis teigia, kad tas sunkiai apčiuopiamas gyventojų sluoksnis, kurio jis pats negali apibrėžti, nyksta ir Lietuvoje šiuo metu sudaro 7–8 proc.
„Manau, vidurinės klasės atstovo atlyginimas, liaudiškai sakant, popieriuje siekia 3000–4000 Lt. Nesakau, kad tai ta riba, nuo kurios būtų taikomi progresiniai mokesčiai. Manau, jie būtų taikomi tai sumai, kuri yra didesnė negu 4000–5000 Lt“, – svarsto politikas. Tačiau žmonių, Lietuvoje uždirbančių tokius pinigus, per mažai (apie 18 proc.), esą todėl reiktų svarstyti ir kuklesnių pajamų progresinį apmokestinimą.
„Avia Solutions Group“ skaičiuoja rezultatus Varšuvoje
Į Varšuvos biržą įžengusios Lietuvos aviacijos paslaugų įmonių grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) akcijų per mėnesį perleista daugiau nei už 12 mln. zlotų, tačiau makleriai tokios apyvartos didele nevadina. Grupė paskelbė pernai uždirbusi 18,6 mln. Lt pelno, jį šiemet numatoma didinti, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.
ASG akcijų kursas minėtu laikotarpiu svyravo vos vieno ar kelių procentų kainos intervalu ir tik balandžio pradžioje šoktelėjo. Pirmadienį kaina pakilo 23,55 proc., antradienį – dar 3,75 proc., iki 70,5 zloto (60 Lt).
„Lietuvos rytas“
Ministras nedrįsta skirti paramą
Ūkio ministras Rimantas Žylius baiminasi, kad jo neištiktų pirmtako Dainiaus Kreivio likimas. Todėl atsisako skirti ES fondų paramą Lietuvoje registruotai įmonei „Hewlett-Packard”, nes turi 0,00003 proc. pasaulinės bendrovės „Hewlett-Packard Company” akcijų ir bijo įsivelti į viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Ką daryti, nežino net premjeras Andrius Kubilius, paprašęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) patarimo.
„Patys užsikėlė kartelę pernelyg aukštai. Ką dar aiškintis, jeigu akivaizdžiai matyti, kad R.Žylius turi tiek mažai akcijų?” – sakė VTEK vadovas Remigijus Rekerta.
ES paramos – 1,6 mln. litų – „Hewlett Packard” paprašė pernai. Ji kartu su bendrove „Sophus” užsibrėžė kurti naują informacinių technologijų platformą. Lietuvos verslo paramos agentūra projektą pripažino tinkamu remti dar gerokai iki R. Žyliui tampant ministru.
Tačiau Seime prisiekęs R. Žylius paramą skirti griežtai atsisakė.
„Turiu 0,00003 procento „Hewlett-Packard Company” akcijų. Siekdamas išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimu nusišalinti, negaliu pasirašyti įsakymo dėl bendrovės „Hewlett-Packard” finansavimo”, – rašte VTEK nurodė R.Žylius.
Kaip ir reikalauja įstatymas, R. Žylius raštu pasiteiravo premjero A.Kubiliaus, ką daryti toliau. Ministras pirmininkas, norėdamas apsidrausti, kreipėsi patarimo į VTEK. Atsakyti premjerui VTEK žada iki antradienio.
Kuria savo tinklą
Aplinkos ministerija nusprendė diegti leidimų ir atsiskaitymo sistemą, kuriai numatyti 6 mln. litų ES paramos lėšų. Šį sprendimą kritikuoja bendrovė „Olifėja”, valdanti visoje šalyje įrengtus „Perlo” terminalus, jau ne vienus metus siūlanti valstybei naudotis savo paslaugomis.
„Olifėja“ siūlo, kad gyventojai visus mokesčius – už komunalines paslaugas, taip pat leidimus ir baudas – galėtų sumokėti ten pat, kur perka ir loterijos bilietus.
„Lietuvos žinios“
Kreditoriai skirtingai vertina įstatymą
Didieji ir smulkieji skolintojai pripažįsta, kad balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymas labiau apsaugos jų klientus, bet jo poveikis šalies kreditoriams skirtingas.
Nuo balandžio 1 dienos didieji komerciniai bankai papildomos finansinės naštos ir naujų reikalavimų beveik nepajuto. Todėl didieji šalies bankai išaugusias sąnaudas padengė savo sąskaita ir nepakėlė nei vartojimo kreditų palūkanų, nei kitų mokesčių klientams.
Tuo metu smulkiųjų kreditų bendrovės, teikiančios vadinamuosius greituosius kreditus, kurių veiklai įstatymas iš esmės ir skirtas, Lietuvoje nišos verslui teigia nebematančios. „Lietuvoje nebeliks 50-70 proc. smulkiųjų paskolų bendrovių. Kapitalas iškeliaus iš Lietuvos į kitas šalis. Rinkoje sumažės konkurencija, o paslaugos vartotojai negalės rinktis paslaugų pagal poreikius. Panašu, kad pats vartojimo kreditų įstatymas buvo priimtas tik tam, kad sužlugdytų smulkųjį lietuvišką verslą ir išvalytų rinką stambioms užsienio finansų bendrovėms“, – piktinosi 17 bendrovių vienijančios Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė.
Labiausiai smulkiuosius kreditorius piktina įstatymu ribojama bendra vartojimo kredito kaina. Jos metinė norma sutarties sudarymo momentu negali būti didesnė kaip 250 procentų. „Kuo kredito grąžinimo terminas trumpesnis, tuo ši norma didesnė“, – teigė K. Nemaniūtė.
„Vilniaus diena“
Siūlo branginti vandenį Vilniuje
Vilniaus politikai baigiantis kadencijai pagaliau prisiruošė priimti nutarimą dėl šalto vandens brangimo ir abonentinio mokesčio įvedimo sostinės gyventojams. Šis klausimas šiandien teikiamas paskutiniajame šios savivaldybės tarybos posėdyje.
Jei ši ar naujoji miesto valdžia pritartų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. lapkričio nutarimui dėl „Vilniaus vandenų“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo paslaugų kainų, šalto vandens tarifas sostinės gyventojams padidėtų 15 centų – nuo 4,22 lito iki 4,37 lito už kubinį metrą. Prisidėtų ir 3,24 lito abonentinis mokestis kiekvienam namų ūkiui.
