G. Pašakarnytė: įdomus žmogus yra stilingas.
Ne naujiena, kad atėjus pavasariui labiau už gamtą pražysta žmonės, ieškodami, kaip spalvingiau, originaliau ir labiau pastebimai nusimesti atsibodusį žieminį rūbą ir pakeisti jį nauju. Apie stiliaus paieškas, įkvėpimą keliaujant ir vintažo kultūrą kalbamės su vilniete Gintare Pašakarnyte.
Dar visai neseniai G. Pašakarnytė buvo žinoma kaip prekiautoja vintažiniais arba dėvėtais išskirtiniais drabužiais. Žodis prekiautoja čia gal ir nelabai tinkamas, bet G. Pašakarnytės idėja ieškoti originalių vienetinių drabužių Vilniuje pasiteisino. Šiandien mergina pradeda skaičiuoti savo naujojo mados blogo MadeInVintage gyvavimą.
Idėja kurti mados blogą G. Pašakarnytei kilo ne tik iš pavasarinio įkvėpimo prabudus gamtai imti keistis pačiai, bet ir dėl jau kiek pabodusios vintažo veiklos. Paklausta, kas būtent atsibodo šioje stiliaus srityje, mergina pasakoja, jog vintažiniai drabužiai net ir būdami labai originalūs, ilgainiui visgi ima varginti. Norisi grįžti prie paprastumo ir prie daiktų, kurie yra tikresni.
Mados bloge G. Pašakarnytė nežada publikuoti tik dabartines ryškiausias mados tendencijas atspindinčių nuotraukų. Jai norisi viską pateikti per savo asmeninio suvokimo prizmę, todėl jai norėtųsi, kad blogas domintų ne madų besivaikančius stileivas, bet įdomius žmones, užsiimančius įdomia veikla.
Paklausta, kas yra mada, G. Pašakarnytė atsako, kad tai geras skonis, kuris jokiu būdu neapsiriboja tik šiuolaikinių mados tendencijų sekimu. Atvirkščiai, gerą skonį mergina sieja su žmogaus asmenybe. Anot G. Pašakarnytės, įdomus žmogus dažniausiai ir bus stilingas, nes tokie žmonės yra viskuo besidomintys, jie nuolat ieško gyvenime naujų potyrių ir inspiracijų, todėl visa tai natūraliai atsispindi ne tik jų kalboje, pomėgiuose, bet ir aprangoje.
Tuo tarpu vis labiau populiarėjantis vintažas Vilniuje G. Pašakarnytei jau tapo savotišku praeitu laikotarpiu. „Už vintažo slepiasi skurdas“, – pakartoja ji viename straipsnių perskaitytus Juozo Statkevičiaus žodžius.
Mergina teigia, kad vintažiniai rūbai iš tiesų tampa puikia alternatyva brangiems stilingiems drabužiams, kurių dėl finansinių priežaščių nepavyksta įpirkti. Kita vertus, kai žmogus gali sau leisti skirti daugiau pinigų savo aprangai, jis nusiramina ir ima ieškoti jau minėto paprastumo.
Nors vintažiniais rūbais apsirengęs žmogus neatrodo mažiau stilingas ar madingas, tačiau mada yra turtingųjų reikalas. Vis dėlto tie patys madų blogai, kurie G. Pašakarnytę daugiausiai pasiekia iš užsienio, gali ir padeda formuoti savitą stilių, ypač jeigu žmogus yra imlus. Tai labai ryškiai atsispindėjo ką tik pasibaigusios „Mados infekcijos“ metu, kur susirinko nemažai stilingo jaunimo. Jaunuosius stileivas G. Pašakarnytė vertina net tiek už jų sugebėjimą būti pastebimais ir madingais, kiek už jų sugebėjimą savo charakterį ir asmenines savybes perteikti per stilių.
G. Pašakarnytės nuomone, mados statusas Lietuvoje labai priklauso nuo sovietinės patirties. Ji netampa įkvėpimo šaltiniu, greičiau – atskaitos tašku, nuo kurio galima imti vertinti mados ir stiliaus kitimą. Vis dėlto sovietmečiu egzistavusią savotišką stiliaus stagnaciją, kuomet visi bu vo priversti rengtis beveik vienodai, G. Pašakarnytė vertina kritiškai. Pasak jos, tai vienas pagrindinių veiksnių, kodėl šiandien egzistuoja kitokio mąsymo ir kitokio stiliaus netolerancijos apraiškos. Ypač senoji karta linkusi vertinti neigiamai jaunimo norą reikši savo originalumą, išsiskirti iš minios ir būti pastebėtam.
