Emigrantų piniginių perlaidų kiekis į Lietuvą per 2010 metus buvo rekordinis.
Diskusijose apie emigraciją naudojami argumentai dažnai paremti emocijomis. Iš Lietuvos išvykę tautiečiai kaltinami patriotiškumo stoka, tačiau tokią kritiką jie bando atremti sakydami, kad valstybė deramai jais nesirūpino. Palikę jausmus nuošalyje, SEB banko analitikai nusprendė į emigraciją pažvelgė per racionalią ekonominę prizmę.
Palyginę vidutinio darbo užmokesčio, minimalios algos ir perkamosios galios skirtumus keliose šalyse, SEB ekonomistai daro išvadą, kad labiausiai suinteresuoti emigruoti minimalią algą gaunantys arba darbo apskritai neturintys šalies piliečiai. Tiems, kas šalyje gauna aukštesnį negu vidutinį darbo užmokestį, emigracija nėra tokia patraukli, ypač jei kitoje šalyje tektų dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą.
„Jei vyktume į emigracijos šalis tik aplankyti prekybos centrų, situacija atrodytų gražesnė negu apsistojus ten gyventi. Nepaisant to, kad kai kurios prekės ir paslaugos, pavyzdžiui, drabužiai, buitinė technika, populiariausiose tarp lietuvių emigrantų Europos šalyse pigesnės, bendras kainų lygis jose 2009 metais buvo 1,4-2,1 karto didesnis negu Lietuvoje“, – teigė SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Skirtumai tarp atlyginimų
2011 metų pradžioje Lietuvoje buvo mokama 3,2 karto mažesnė minimali alga negu Ispanijoje, 4,1 karto mažesnė negu JAV, 4,9 karto mažesnė negu Jungtinėje Karalystėje ir net 6,3 karto mažesnė negu Airijoje.
Skirtumai tarp vidutinio darbo užmokesčio yra kiek mažesni. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 3,1 karto mažesnis nei Ispanijoje ir JAV, 4,8 karto – nei Jungtinėje Karalystėje, 4,7 karto – nei Airijoje.
Tačiau tai tik viena medalio pusė. Absoliutūs darbo užmokesčio duomenys dar neparodo tikrosios perkamosios galios, t.y. to, kiek už gaunamus pinigus galima įsigyti prekių atitinkamoje šalyje. Atlyginimų duomenis pavertus perkamosios galios standartais, gaunami dar mažesni skirtumai. Vidutinis atlyginimas, jį pavertus perkamosios galios standartais, lygintose šalyse jis skyrėsi 2,1–3,1 karto, skirtumas tarp minimalios algos sudarė 2,2–3,3 karto. Todėl nors iš pažiūros statistinis atlyginimas Lietuvoje ir kitose šalyse skiriasi 3-6 kartus, realybėje šis skirtumas sudaro 2-3 kartus.
Piniginės emigrantų perlaidos padėjo sušvelninti pajamų ir vartojimo nuosmukį sunkmečio metu.
Kitokie emigrantų įpročiai
Emigravę lietuviai dažnai nurodo, kad užsienio šalyse jie santaupoms atideda gerokai daugiau lėšų. Pasak G. Nausėdos, emigrantų, ypač jeigu jie iš šalies išvykę tik laikinai, taupymo norma yra gerokai aukštesnė negu dirbančiųjų gimtojoje šalyje, nes taip siekiama sukaupti pinigų perlaidoms arba ateičiai.
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į užsienį uždarbiauti išvykę žmonės dažniausiai sąmoningai pasirenka prastesnes gyvenimo sąlygas negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, būstuose sutinkama gyventi po kelis ar net keliolika žmonių, vietoje nuosavo automobilio dažniau naudojamasi visuomeniniu transportu, rečiau užsukama į laisvalaikio ar pramogų vietas.
Todėl įspūdis dėl gerokai didesnio atlyginimo ir santykinai pigesnio pragyvenimo užsienio šalyse gali būti ne visai tikslus. Daugelis prekių ir paslaugų, kuriomis esame įpratę naudotis Lietuvoje, šalyse, į kurias krypsta didžiausi emigracijos srautai iš Lietuvos, yra brangesnės.
Pigios apsipirkti, bet brangios gyventi
Įdomu tai, kad Vakarų Europos šalyse apsipirkti galima pigiau negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, drabužiai, avalynė, buities prietaisai jose yra 10-20 proc. pigesni negu pas mus. Tačiau pirmo būtinumo prekės, ypač Skandinavijos šalyse ir Airijoje, yra gerokai brangesnės.
Pirmojo būtinumo prekės, kurias priversti pirkti gyvenantys šalyje, turtingesnėse ES šalyse gerokai brangesnės negu Lietuvoje. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, transporto ir ryšių paslaugos Airijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje kainuoja 30-80 proc. brangiau negu Lietuvoje. Už būstą ir komunalines paslaugas minėtose šalyse gali tekti mokėti net 2-3 kartus daugiau negu Lietuvoje.
Užsienio šalyse gerokai brangesnės yra ir sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugos. Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje už šiuos dalykus gali tekti mokėti 2-3 kartus daugiau. Apie 40-50 proc. daugiau šiose šalyse teks išleisti ir poilsiui, kultūriniams renginiams ar restoranams.
Emigrantų perlaidos
Iš emigracijos naudos turi ir šalyje gyvenantys piliečiai bei šalies ekonomika, neatsižvelgus į faktą, kad ilgalaikėje perspektyvoje pastaroji praranda potencialią darbo jėgą. Lietuvos banko ir SEB skaičiavimais, emigrantų piniginės perlaidos į Lietuvą per praėjusius metus buvo rekordinės ir sudarė 4,1 mlrd. litų arba beveik ketvirtadalį šalies darbo užmokesčio fondo.
Kaip pastebi SEB analitikai, piniginės emigrantų perlaidos padėjo sušvelninti pajamų ir vartojimo nuosmukį sunkmečiu. Tiesa, gautų perlaidų lietuviai išleisti neskubėjo – dalis jų virto indėliais bankuose arba buvo atidėtos „juodai“ dienai. Prognozuojama, kad artimiausiais metais piniginių perlaidų srautas tik didės.
