Izraelis renkasi inovacijas.
Jeigu žaistume asociacijų žaidimą, kokius žodžius ištartume išgirdę Izraelio pavadinimą? Žydai, Artimieji Rytai, taika, derybos, konfliktas, ataka, Palestina, Gazos ruožas. O jeigu Izraelis ir aukštosios technologijos bei dygstančios kaip grybai po lietaus bendrovės? Kai nurimsta kalbos apie taikos procesus Artimuosiuose Rytuose, Izraelis išnyra žinomu, bet kiek pamirštamu aukštųjų technologijų ir „verslo daigų“ („startup“ – neseniai įsikūrusi, didelį augimo potencialą turinti įmonė) šalies amplua.
7,2 mln. gyventojų turinti ir apie triskart už Lietuvą savo plotu mažesnė valstybė pirmauja pasaulyje pagal investicijas į mokslo tyrimus ir technologijų plėtrą. 2008-aisiais jos sudarė 4,9 proc. Izraelio BVP, kai JAV siekė 2,8 proc., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis – 2,3 proc., o ES – 1,8 proc. Mokslinių publikacijų skaičiumi, tenkančiu milijonui gyventojų, Izraelis pasaulyje užima 4 vietą.
2009 metais 17 proc. viso Izraelio BVP sukūrė informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius. Jis sudarė 31 proc. viso Izraelio eksporto. O visa aukštųjų technologijų pramonė sukūrė 31,3 proc. Izraelio BVP.
Izraelyje yra regionai, pravardžiuojami „Silicon Wadi“, kas išvertus reiškia silicio slėnis. Ir ši pravardė suteikiama ne dėl to, kad ten yra gausios kvarcinio smėlio, iš kurio gaminamas silicis, atsargos, o dėl panašumo su Kalifornijoje (JAV) esančiu garsiuoju Silicio slėniu.
Vienam gyventojui Izraelyje tenka daugiausia rizikos kapitalo investicijų pasaulyje – santykis 2,5 karto viršija JAV, 30 kartų – Europos vidurkius.
Izraelio „Silicon Wadi“ telkiasi aukštųjų technologijų tyrimų centrai bei mokslo įstaigos ir yra laikomas antruoju pagal svarbą technologijų centru pasaulyje po Kalifornijos „Silicon Valley“ bei vienu iš kelių retų, sėkmingai pakartotų pastarojo modelių.
Savo tyrimų ir plėtros centrus šioje valstybėje turi didžiausios pasaulio technologijų kompanijos – IBM, „Google“, „Microsoft“, „Intel“, „Philips“, HP, „Oracle“, SAP ir kitos. Kai kurie jų – pirmieji centrai įkurti ne Jungtinėse Valstijose. Izraelyje buvo sukurta „Intel Centrino“ platforma, „Intel Core Duo“ procesorius, veikia dvi „Intel“ gamyklos.
Ši valstybė yra didžiausios pasaulyje generinių vaistų gamintojos ir vienos iš 20 didžiausių farmacijos kompanijų „Teva“ grupės gimtinė ir namai. Beje, „Teva“ grupei priklauso ir Lietuvos „Sicor Biotech“. „Check Point“ – viena didžiausių informacinių saugumo sistemų gamintoja, kurios rinkos vertė siekia 10,2 mlrd. JAV dolerių, taip pat atsirado Izraelyje.
Ir didžiausia Izraelio sėkmės istorija – verslo daigų įmonių istorija. „Start-Up Nation: The Story of Israel’s Economic Miracle“ knygoje, išleistoje 2009 metų rudenį, nurodoma 3 850 veikiančių naujų verslovių. 2010-aisiais 391 Izraelio aukštųjų technologijų įmonė sulaukė 1,26 mlrd. JAV dolerių investicijų. Pagal gyventojų skaičiaus ir naujų aukštųjų technologijų įmonių kiekio santykį Izraelis pirmauja pasaulyje.
Per 10 metų nuo 2001 iki 2010-ųjų Izraelio aukštųjų technologijų įmonės pritraukė stulbinamą sumą – iš viso apie 14,8 mlrd. JAV dolerių investicijų. Vienam gyventojui Izraelyje tenka daugiausia rizikos kapitalo investicijų pasaulyje – santykis 2,5 karto viršija JAV, 30 kartų – Europos vidurkius.
Tai yra tarsi aukštųjų technologijų prekybos centras, turgus, kuriame nuolat sukiojasi, derasi ir perka pasauliniai technologijų gigantai. Iš 50-ties pirmaujančių programinės įrangos ir technologijų kompanijų, esančių tarp „Forbes“ 2 000 didžiausių biržose kotiruojamų korporacijų, beveik pusė yra įsigijusios Izraelio bendrovių arba įsteigusios tyrimų ir plėtros centrų šioje valstybėje.
Technologijų peryklos
Skamba kaip saldi svajonė, idealus modelis, kurį iš strategijų molio lipdo ir tautai demonstruoja premjeras Andrius Kubilius.
Ir A. Kubilių čia minime neatsitiktinai – su savo delegacija pernai jis viešėjo Izraelyje, kur visa tai pats matė ir girdėjo. Šįmet į Lietuvą atvyko ir savo patirtimi purenant dirvą Izraelio verslo daigams Ūkio ministerijoje bei su šių eilučių autoriumi dalijosi 1992–1996 metais Pramonės ir prekybos ministro pareigas ėjęs Micha Harishas, pernykščio vizito metu jau kalbėjęs su premjero delegacija.
Izraelio technologijų augimas prasidėjo maždaug praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. IBM padalinys, laikomas viena pirmųjų aukštųjų technologijų įmonių Izraelyje, buvo įkurtas 1950-aisiais. 1964 metais „Motorola“ buvo pirmoji JAV kompanija, Izraelyje įkūrusi savo tyrimų centrą.
Devintajame dešimtmetyje Izraelyje pradėjo sparčiai augti programinė įrangos pramonė, sėkmingai atradusi ir pasinaudojusi nišomis tarptautinėje rinkoje. Nuo 1984 iki 1991 metų tik programinės įrangos eksportas išaugo nuo 5 iki 110 milijonų JAV dolerių.
Izraelio aukštųjų technologijų pramonės spurtas prasidėjo dešimtajame dešimtmetyje, daug prie to prisidėjo itin sparčiai augęs informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT). Tai nemaža dalimi lėmė ir ką tik pradėjusi veikti verslo daigų skatinimo sistema, kuri, nuolat keičiama ir pritaikoma, sėkmingai veikia iki šiol.
Anot M. Harisho, tai buvo strategija, apimanti daugelį atskirų, anksčiau tarpusavyje nesietų Izraelio privalumų ekonomikoje, universitetuose, gynybos pramonėje, tyrimų ir plėtros srityje. Daug pasitarnavo tai, kad ši strategija tapo valstybės makroekonominės politikos dalimi.
„Pradėjome nuo aukštųjų technologijų, kad jas būtų galima vėliau diegti į tradicinę pramonę. Tai itin svarbu šalyse, turinčiose aukštą pragyvenimo lygį, dideles algas, kurios negali konkuruoti su tokių šalių kaip Kinija, Indija uždarbiu. Technologijos padeda tokioms šalims kaip Izraelis tapti konkurencingesnėms“, – sako M. Harishas.
Pirmiausia Izraelyje nuo akademinių tyrimų buvo visiškai atskirti į rinką orientuoti taikomieji tyrimai. Skirtingos ministerijos rūpinasi skirtingais tyrimais: akademiniai yra Mokslo ministerijos, o taikomieji – Pramonės ir prekybos ministerijos jurisdikcija.
„Jų filosofija visiškai skiriasi. Akademiniai tyrimai paprastai neturi grafiko ir labai dažnai jiems nekeliami pritaikymo rinkoje tikslai, jie neretai atliekami srityse, kurios net neturi ekonominės reikšmės. Nors kartais jie sukelia revoliucijas pasaulyje. Tuo tarpu į rinką orientuotų tyrimų ir plėtros tikslas – sukurti verslą iš to“, – teigė M. Harishas.
Taikomuosius tyrimus paskatino vyriausiojo mokslininko pareigybės sukūrimas Pramonės ir prekybos ministerijoje. Vyriausiuoju mokslininku, kuris yra atsakingas už į pritaikymą rinkoje nukreiptus tyrimus ir plėtrą, M. Harisho teigimu, paprastai renkamas žmogus, turintis patirties akademinėje ir verslo veiklose.
Vis dėlto pagrindine strategijos dalimi M. Harishas vadina tyrimų ir plėtros įstatymą, kuriame numatytas į pritaikymą rinkoje orientuotų tyrimų subsidijavimas. Subsidijas gali gauti ir didelės, seniai veikiančios kompanijos, ne tik pradedančiosios, ir jomis galima finansuoti iki 50 proc. tyrimų ir plėtros projekto sąnaudų. Be to, tam pačiam projektui įmonės gali dar gauti finansavimą ir pagal kitas programas – investicijų ir panašiai.
Šios subsidijos teikiamos dalijantis riziką – jeigu projektas baigiasi nesėkmingai, valstybė nereikalauja grąžinti subsidijos. Tai ne paskola. Bet jeigu projektas būna sėkmingas, kompanijos turi mokėti tam tikrą honorarą valstybei. „Tai, tiesą sakant, vienintelis mokestis, kuris patinka privačiam verslui, nes tai – sėkmės ženklas“, – teigė M. Harishas.
Antrasis žingsnis, davęs didelį impulsą aukštųjų technologijų daigams, buvo technologijų įmonių inkubatorių sukūrimas. Vietą juose gali gauti žmonės, turintys idėją, kuri turi potencialo pavirsti verslu. Pasak M. Harisho, dvejus metus tokiai įmonei, veikiančiai inkubatoriuje, apmokama iki 100 proc. sąnaudų, jei po dvejų metų ji galės įsilieti į rinką su savo verslu.
„Šiandien dauguma inkubatorių yra privatizuoti, nes ši programa buvo labai sėkminga. Ji padėjo sukurti verslą daugeliui žmonių, turėjusių mokslo, technologijų idėjų, bet neturėjusių pinigų pabandyti jas plėtoti“, – teigė M. Harishas.
Kariškas verslovių inkubatorius
Technologijų ir verslumo spurtui Izraelyje daug reikšmės turėjo ir vis dar turi kariuomenė ir išplėtota karinė pramonė, kurią M. Harishas linkęs vadinti gynybos pramone. Septintajame dešimtmetyje dėl ginklų embargo Izraelis pradėjo kurti savo gynybos pramonę, kurioje bene daugiausia dėmesio teko naujųjų technologijų panaudojimui.
„Mes kūrėme technologijas, kurios savo prigimtimi nebuvo tik karinės, pavyzdžiui, telekomunikacijos, navigacija ir taip toliau. Iš gynybos pramonės jos persikėlė į civilinę“, – pasakojo M. Harishas. Nemažai idėjų naujoms technologijoms į verslą atsinešė tarnybą Izraelio gynybos pajėgose atlikę kariškiai.
Pavyzdžiui, kompanija „Better Place“, pasišovusi sukurti tik elektra varomų automobilių infrastruktūrą Izraelyje, įkrovimo ir akumuliatorių mainų tinklui bei elektros tiekimo sistemai sukurti pasamdė buvusį Izraelio armijos generolą, savo metu besirūpinusį karine logistika.
Savo ruožtu spręsdama, kaip patikimai automobiliuose tvirtinti masyvius, keičiamus akumuliatorius, kompanija „pasiskolino“ laikiklių, naudojamų bombonešiuose laikyti ir išleisti kelių šimtų kilogramų masės aviacines bombas. Patikimesnę sistemą, galinčią ir laikyti, ir paleisti tokius masyvius daiktus, vargu ar galima įsivaizduoti.
Raketų, kurios gali matyti savo taikinį, technologija davė impulsą sukurti mažytes piliules su vaizdo kameromis, kurios perduotų vaizdus iš žmogaus kūno vidaus.
„Tam tikri padaliniai tapo technologijų naujokų mokymo stovyklomis, kur 18–22 metų jaunuoliams duodami tokie projektai ir misijos, kurios jų bendraamžius kitų šalių universitetuose ar privačiajame sektoriuje priverstų svaigti“, – teigė viename interviu vienas knygos „Start-Up Nation: The Story of Israel’s Economic Miracle“ autorių Danas Senoras.
„Fraud Sciences“ bendrovės, kurią 2008 metais už 169 mln. JAV dolerių įsigijo „eBay“, įkūrėjai, tarnavę Izraelio armijos elitiniame žvalgybos padalinyje, vadinamame 8200, galimiems sukčiavimams atpažinti pritaikė technologiją, kurią jie patys naudojo teroristų susekimui internete. Šiame armijos padalinyje yra tarnavęs ir interneto saugumo sprendimų „Check Point“ bendrovės įkūrėjas.
Kita vertus…
Izraelio aukštųjų technologijų paveikslas atrodo kone tobulai. Vis dėlto iki tobulumo trūksta.
Izraelio derlinga verslo dirva yra išpurenta naujoms, sparčiai augančioms įmonėms, bet ji labiau primena gėlės vazonėlį, kuriame išaugusį augalą dar reikia persodinti į lysvę. Izraelis puikiai sėja ir sudaigina naujas įmones, bet išauginti iš jų dideles korporacijas sekasi kur kas sunkiau.
Vos tik pradėjusias augti ir iš inkubatorių išėjusias įmones dažniausiai nuperka investuotojai. Palanki verslo daigų terpė tarsi skatina kurti naują, bet ne plėtoti, auginti sukurtą verslą. Susitelkimas į serijinį naujų įmonių, įdarbinančių nedidelį skaičių žmonių, „kepimą“ ir pardavimą trukdo kurti dideles kompanijas, kurios sukurtų daug darbo vietų šalies gyventojams.
Izraelis turi daugiau nei 3 800 naujų aukštųjų technologijų įmonių ir tik 4 dideles, aukštųjų technologijų kompanijas, kurių apyvarta viršija 1 mlrd. JAV dolerių.
Problemų išryškėja dar daugiau, kai į aukštųjų technologijų sektorių pažvelgiama iš dar toliau kaip į vieną iš sudedamųjų visos ekonomikos mozaikos dalių. Pagrindinė jų – netolygumas.
Sparčiai augantis aukštųjų technologijų sektorius Izraelyje gyvena tarsi savo gyvenimą ir puikūs jo laimėjimai retai perkeliami ir pritaikomi labiau tradicinės pramonės srityse keliant našumą.
Nors Izraelis pirmauja pasaulyje pagal išlaidas tyrimams ir plėtrai, liūto dalis yra sukoncentruota aukštųjų technologijų sektoriuje. Kitos pramonės šakos tenkinasi tik trupiniais.
Naujausiais EBPO ir Izraelio Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenimis, 2008 metais Izraelyje 64 proc. visų investicijų į tyrimus ir plėtrą buvo sutelkta elektroninių komunikacijų įrangos sektoriuje. JAV šis santykis buvo 31 proc., kitoje, artimesnėje Izraeliui pagal dydį šalyje Airijoje – 29 proc. (Nors štai Suomijoje investicijos į elektroninių komunikacijos priemonių tyrimus ir plėtrą buvo dar didesnės ir sudarė 67 proc. visų investicijų.)
Tokios Izraelio disproporcijos iš dalies lemia palyginti žemą vidutinį ūkio našumą – 2009 metais BVP sukurtas per vieną valandą Izraelyje buvo maždaug 39 proc. mažesnis nei JAV, 42 proc. mažesnis nei Airijoje.
Izraelio CSB duomenimis, 2009 metų pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, dirbančiam aukštųjų ar vidutiniškai aukštų technologijų pramonėje, maždaug 1,5–2,3 karto viršijo pajamas vidutiniškai žemų ir žemų technologijų pramonėje, kurioje dirba daugiau nei pusė Izraelio dirbančiųjų.
Beje, pajamos, tenkančios vidutiniškai aukštų technologijų pramonėje dirbančiam žmogui, buvo didesnės nei aukštųjų technologijų.
„Stiprus Izraelio aukštųjų technologijų sektoriaus augimas tarsi slėpė vietos rinkos paslaugų sektoriaus bei mažų ir vidutinių įmonių, veikiančių žemųjų technologijų pramonėje, stagnaciją. Šių sektorių sveikata yra itin svarbi, turint omenyje, kad ne kiekvienas gali būti „raketų mokslininkas“ ar elektronikos inžinierius. Šie sektoriai suteiktų darbo vietų tiems, kurie šiuo metu jo neturi ir kurie yra mažiau kvalifikuoti“, – teigia Ekonominės strategijos instituto studijos „Izraelis 2020: strateginė vizija ekonomikos plėtrai“ (Israel 2020: A Strategic Vision for Economic Development) autoriai Clyde’as Prestowitzas ir Benas Carlineris.
Vienas jų siūlymų – Ekonominės plėtros agentūra, kuri rūpintųsi naujausių technologijų ir valdymo metodikų plėtra visuose Izraelio ūkio sektoriuose, ypač stengiantis, kad jomis pasinaudodama žemųjų technologijų pramonė didintų savo efektyvumą ir našumą.Izraelio informacinių ir komunikacijų technologijų sektoriaus ir bendro našumo augimą 2008 metais savo studijoje „Kartu, bet atskirai: IKT ir našumo augimas Izraelyje“ („Together but Apart: ICT and Productivity Growth in Israel“) analizavę Saulas Lachas iš Jeruzalės hebrajų universiteto ir Manuelis Trajtenbergas bei Gilas Shiffas iš Tel Avivo universiteto pažymi, kad IKT sektorius, kuriame dirba vos 8 proc. visų dirbančiųjų privačiame versle, sudarė apie 30 proc. viso verslo augimo dešimtajame dešimtmetyje.
Tačiau puikus IKT sektoriaus pasirodymas nevirto viso ūkio sėkme – nemažai tradicinės ekonomikos sektorių našumas tuo metu netgi sumažėjo. Apie 70 proc. Izraelio IKT sektoriaus yra nukreipta į eksportą – tai reiškia, kad jo vaisiais ir laimėjimais vietos pramonė pasinaudoja retai.
Remdamiesi Izraelio patirtimi, studijos autoriai daro išvadas, kad sėkmingos IKT pramonės egzistavimas pats savaime nėra pakankamas faktorius tvariam ir plačiai apimančiam ekonomikos augimui užtikrinti arba tam savaiminiam poveikiui materializuotis reikia pernelyg daug laiko.
Pagrindinis komponentas siekiant subalansuoto augimo turėtų būti IKT pritaikyto tradicinėje pramonėje skatinimas. Tam gali prireikti valdžios įsikišimo, kad šios technologijos paplistų ne aukštųjų technologijų vartotojų gretose.
„Nuomonė, kad vienas sektorius kaip lokomotyvas gali traukti visą ekonomiką, yra paprasčiausiai klaidinga. Ekonomikos istorijoje praktiškai nėra tokių sėkmingų pavyzdžių“, – teigiama studijoje.
Tad A. Kubiliaus entuziazmas naujųjų technologijų atžvilgiu yra sveikintinas, bet sutelkus dėmesį tik į palyginti siauro viso ūkio mastu sektoriaus plėtojimą ir primiršus inovacijų taikymą tradicinėje pramonėje, kurioje dirba didžioji dalis gyventojų, šalies ūkis gali ir toliau išlikti dvilypis ar net dar labiau padidinti skirtumus.
____________________
Šis straipsnis išspausdintas IQ žurnale, 2011 m. balandžio mėn. numeryje.
