Mobiliojo ryšio bendrovės „Bitė“ ir „Omnitel“ teigia siūlančios sparčiausią mobilųjį internetą šalyje.
Ryšiu reguliavimo tarnybai (RRT) atlikus mobiliojo interneto spartos tyrimą, sparčiausią ryšį siūlančio operatoriaus titulą suskubo prisiskirti du operatoriai. „Bitė“ paskelbė, kad jos mobiliojo interneto tinkle galima greičiausiai parsisiųsti failą, o „Omnitel“ tikina, kad, naudojantis jo internetu, galima per trumpiausią laiką į kompiuterį įkelti svetainę.
Jeigu būti visiškai objektyviais, tai šiuo tuo pasigirti galėtų ir „Tele2“ – naudojantis jos tinklu galima sparčiausiai duomenis perduoti Alytuje, Jonavoje ir Kretingoje. Tad kuris operatorius iš tiesų turi sparčiausią mobiliojo interneto tinklą?
Apskritai RRT mobiliojo interneto spartos tyrimas atskleidė kitą dalyką – kad reali mobiliojo interneto sparta gerokai skiriasi nuo tos, kurią mobiliojo ryšio bendrovės žada savo reklamose. Nors mobiliojo ryšio operatoriai jau giriasi dešimtis megabitų per sekundę siekiančia interneto sparta, jų reklamose didelę reikšmę turi žodelis „iki“.
Kaip parodė RRT tyrimas, vidutinė duomenų perdavimo sparta mobiliojo ryšio tinklais Lietuvoje šiuo metu viršija 1 Mb/s, bet yra kelis kartus mažesnė, nei operatorių žadama teorinė sparta. „Bitės“ mobiliojo interneto vidutinis greitis siekia 1592,98 kb/s. „Bitė“ pagal šį parametrą lenkia „Omnitel“ ir „Tele2“, kurių tinkluose vidutinis mobiliojo interneto greitis siekia atitinkamai 1221,18 kb/s ir 1156,85 kb/s.
Fakto, kad mobiliojo interneto sparta realybėje gali skirtis, neslepia ir patys operatoriai. Maksimalų mobiliojo interneto technologijos leidžiamą greitį galima pasiekti tik idealiomis sąlygomis – esant stipriam ryšio signalui ir mažam prie ryšio bokšto prisijungusių vartotojų skaičiui.
Be to, kokybiškesnį ryšį operatoriai suinteresuoti užtikrinti didesniuose miestuose, kur gyvena ir dirba didesnis potencialių vartotojų skaičius. Todėl jei mobiliuoju internetu naudositės Vilniuje, ryšio sparta iš tiesų bus gerokai didesnė už 1 Mb/s, tačiau jei nuvyksite į už 60 km esančius Molėtus, juose gali tekti tenkintis vos kelis šimtus kilobitų per sekundę siekiančia sparta.
Nemažiau svarbi, o gal ir svarbesnė mobiliojo interneto spartos charakteristika įprastam vartotojui yra duomenų paketo siuntimo laikas (angl. ping). RRT ataskaitoje šis parametras tiesiogiai tirtas nebuvo, tačiau apie jį galima spręsti pagal kitą rodiklį – interneto svetainių įkėlimo spartą. Pagal šį rodiklį tyrime geriausiai pasirodė „Omnitel“, kurios tinkle svetainių įkėlimo sparta siekė 103 kb/s, kai „Bitės“ tinkle ši sparta siekė 85 kb/s, „Tele2“ tinkle – 59,4 kb/s. Tai rodo, kad naršyti sparčiausiai, t.y. laukti trumpiausiai, kol į kompiuterį bus įkelta viena ar kita svetainė, galima „Omnitel“ tinkle.
Kai inicijuojamas failo siuntimas, užklausomis keičiamasi tik pačioje pradžioje, todėl failo siuntimo metu vadinamasis ping parametras neturi įtakos, failo siuntimo spartą lemia ryšio kanalo pralaidumas. Kai vartotojas bando prisijungi prie atitinkamos svetainės internete, jo kompiuteris ir serveris, kuriame talpinama svetainė, kelis ar keliolika kartų apsikeičia užklausomis. Todėl nepaisant palyginti nemažos interneto spartos, svetainės įkėlimas gali būti lėtas dėl ilgesnio laiko tarpo, per kurį kompiuteris ir serveris pasikeičia užklausomis.
Nemažą ping rodiklį taip pat gali lemti kelios aplinkybės – atstumas nuo mobiliojo įrenginio iki ryšio bokšto, ryšio signalo stiprumas. Tai, kad „Omnitel“ tinkle svetainės įkeliamos sparčiausiai, rodo, kad bendrovė turi platesnį ir tankesnį mobiliojo ryšio tinklą.
Tiesa, kaip jau minėta, kiekvieno mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo greičio ir spartos parametrai visoje šalies teritorijoje gerokai skiriasi, kai kuriose šalies vietovėse geriausiai veikia šiame tyrime prastesnius rezultatus parodžiusios „Tele2“ tinklas. Todėl daugiau dėmesio reikėtų kreipti ne į vidutinius mobiliojo interneto tinklo parametrus, o į tai, kaip jis veiks toje vietovėje, kur juo bus naudojamasi dažniausiai.
