M. Dubauskas.
Lietuvos mokesčių sistema turi vieną pastovią savybę – nepastovumą. Mat politikai įsitikinę, kad mokesčių įstatymai niekuo nesiskiria nuo obuolių. Pastarieji, kad ir kokie švieži bebūtų, po metų pradeda pūti. Todėl kone kasmet politikai vis siūlo rinkėjams eiti obuoliauti.
Vakar Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratų pateiktiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, numatantiems įvesti progresinius mokesčius. Jeigu bus galutinai priimti šie pakeitimai, metinės pajamos iki 48 tūkst. litų būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu, jas viršijančios – 33 proc., o 120 tūkst. litų ribą viršijančioms pajamoms būtų taikomas 40 proc. tarifas.
Pati progresinių mokesčių idėja Lietuvoje nėra nauja. Socialdemokratai ir kai kurios kitos partijos apie ją šneka kone prieš kiekvienus rinkimus (būtent – „prieš“, o ne „po“). Tačiau projekte, kuriam Seimas pritarė po pateikimo, yra keletas keistų dalykų.
Progresinius tarifus siūloma taikyti tik dviem pajamų rūšims – darbo pajamoms ir dividendams. Visoms kitoms pajamoms siūloma palikti tą patį 15 proc. tarifą. Taigi įstatyme paliekama juodosios skylės dydžio spraga apsukruoliams, norintiems išvengti progresinio tarifo.
O apsukruolių tikrai bus. Pernai penkių didžiausių dividendų suma viršijo 91 mln. litų. Taigi vien šiam „penketukui“ įstatymo pakeitimas kainuotų 18 mln. litų. Dėl tokios sumos verta stengtis ieškoti spragų. O dabartiniame projekte jų net ir ieškoti nereikia.
Dar viena naujovė – norima 15 proc. tarifu apmokestinti pajamas iš vertybinių popierių pardavimo, nesvarbu, kiek jie buvo išlaikyti. Dabar taikoma lengvata – išlaikius vertybinius popierius ilgiau nei metus, mokestis netaikomas. Tokiu pat tarifu norima apmokestinti 12 tūkst. litų per metus viršijančias palūkanas. Tikslas aiškus: apmokestinti turtuolius, lobstančius iš prekybos akcijomis ar gaunančius tūkstantines palūkanas. Tačiau yra ir kita medalio pusė: įstatymas atgrasys nuo vertybinių popierių rinkos smulkiuosius investuotojus, kurie tokiu būdu taupo pinigus, o ne lobsta.
Tarkime, kad iki priėmimo įstatymo projektas bus patobulintas. Tačiau kyla klausimas, ar jis apskritai bus priimtas?
Greičiausiai ne. Ir štai kodėl. Socialdemokratams progresiniai mokesčiai reikalingi visų pirma tam, kad rinkėjams pasirodytų kažką dar veikiantys. Juk politikai dažnai taip daro prieš rinkimus. Štai ir 2008 metų pradžioje tuometis premjeras Gediminas Kirkilas žadėjo įvesti progresinius mokesčius, tačiau toks jo siūlymas palaikymo nesulaukė.
Tiesa, šįkart kiek netikėtai už progresinius mokesčius pasisako ir kai kurie konservatoriai. Tik jie siūlys „savo“ variantą. Tačiau panašu, kad „savo“ variantas reikalingas tik tam, kad rinkėjai nesupainiotų jų su socialdemokratais. Juk kai progresiniai mokesčiai eilinį kartą bus nepriimti (nes jiems griežtai nepritaria koalicijos partneriai, be to, jeigu konservatoriai būtų rimtai norėję progresinių mokesčių, būtų priėmę juos anksčiau), reikės priminti rinkėjams, kas ir ką buvo pasiūlęs žmonių gerovei didinti.
Ar apskritai reikalingi progresiniai mokesčiai – visiškai atskira diskusija. Šalininkai teigia, kad jie padeda mažinti turtinę nelygybę. Tačiau Seime užregistruotame projekte numatyta tik didinti mokesčius uždirbantiems daugiau. Mažiau uždirbantiems mokesčiai liktų tokie pat. Taigi sumažėtų turtingųjų, o vargšų liktų tiek pat (nebent papildomos pajamos būtų perskirstomos mažiau turtingiems gyventojams).
Progresinių mokesčių priešininkai teigia, kad jie skatins slėpti pajamas. Daugiausia uždirbantieji gali iš tiesų ieškoti landų, kaip susimažinti mokėtiną sumą. Taigi naujosios sistemos sėkmė priklausytų ir nuo Mokesčių inspekcijos pastangų.
Progresiniai mokesčiai savaime nėra blogybė. Didžiausia blogybė yra politikų noras nuolat kaitalioti mokesčius. To pasekmė – verslininkas niekada tiksliai nežinos, kiek mokesčių turės mokėti už dividendus po metų, darbdavys negalės apskaičiuoti, kiek kitąmet kainuos išlaikyti brangiai apmokamus specialistus. O nežinomybė yra kur kas blogiau už didelius mokesčius.
Tikėtina, kad kitąmet nepavyks sumažinti biudžeto deficito iki 3 proc. BVP ribos, todėl Lietuva bus priversta įvedinėti naujus mokesčius. Ir tai gali būti visuotinis gyventojų nekilnojamojo turto arba metinis automobilių mokestis. Tačiau galima lažintis, kad įvedus šiuos mokesčius, atsiras siūlymų svetainę apmokestinti dvigubai didesniu tarifu nei virtuvę, o raudoniems automobiliams taikyti mažesnį tarifą nei rudiems.
____________________
Mantas Dubauskas yra IQ.lt vyriausiasis redaktorius.
