Europos miestų gatvėse turėtų karaliauti aplinkos neteršiantis transportas.
Europos Sąjunga (ES) ambicingai užsimojo per ateinančius 40 metų sumažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį 60 proc. Dėl to Europos miestų gyventojams gali tekti atsisveikinti su benzinu ar dyzeliniais degalais varomais automobiliais.
Europos Komisija (EK) savaitės pradžioje paskelbė naują transporto strategiją. Ilgai lauktame dokumente kalbama apie 1,5 trilijono eurų investicijas į transporto infrastruktūrą per ateinančius du dešimtmečius bei gausybę „žaliųjų“ priemonių, leidžiančių žymiai sumažinti anglies dvideginio išmetimą iki 2050 metų.
Iki 2030 metų bent 30 proc. krovinių, keliaujančių daugiau kaip 300 km, turėtų būti gabenami traukiniais ar laivais. Iki 2050 metų šis skaičius turėtų pasiekti 50 proc. Be kita ko, EK planas numato ir pigių skrydžių eros pabaigą, planuodamas iki 2050 metų priversti daugumą keleivių, išsiruošusių į kelionę, ilgesnę nei 200 km, keliauti traukiniais.
Visgi bene ambicingiausias ES plano punktas yra siekis ateityje iki nulio sumažinti tradiciniais degalais varomų lengvųjų automobilių ir sunkvežimių skaičių Europos miestuose. Šis pasiūlymas žaibiškai sulaukė pasipriešinimo.
Britai suraukė nosis
„Tikimybė, kad mes uždrausime savo miestuose automobilių eismą, yra lygi tikimybei užauginti stačiakampį bananą“, – pareiškė Didžiosios Britanijos transporto ministras Normanas Bakeris. Tradiciškai euroskeptiška britų vyriausybė siūlo Europos Komisijai geriau susilaikyti nuo kišimosi į Europos miestų savivaldybių kompetencijai priklausančias sritis. Britų vairuotojų asociacija pavadino ES biurokratų planus „kvailu“ žmonių judėjimo galimybių suvaržymu.
Siimas Kallas, ES transporto komisaras, tvirtino, kad mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro nebūtinai reiškia, kad turės nukentėti žmonių mobilumas ar transporto sistemos efektyvumas. „Geležinkeliai turi didžiulį potencialą suteikti didesnio mobilumo ir aplinką mažiau teršiančio keliavimo galimybes. Traukiniai turi tam tikrų privalumų ir mes sieksime juos geriau išnaudoti“, – EK strategiją gynė S. Kallas .
Tiesa ta, kad Europos lyderiai jau seniai panašiai kalba, tačiau jiems sunkiai sekasi keisti žmonių įpročius. S. Kallas įsitikinęs, kad tik Briuselio direktyvomis ir mokesčiais įmanoma priversti miestiečius išlipti iš automobilių ir naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis. Tad ES diegs „vartotojas moka“ principą, kuris reiškia išaugsiančius mokesčius automobilių savininkams.
Neturėtų stebinti
„Iki 2050 metų daug kas gali pasikeisti. Gali būti, kad iki tol mes patys natūraliai pereisime prie alternatyvių transporto priemonių“, – sako darnaus vystymosi ekspertas Kęstutis Navickas. Pasak pašnekovo, naujasis EK transporto planas yra „ambicingas“, tačiau neturėtų stebinti. ES direktyvos dėl triukšmo, dulkėtumo ir tos pačios aplinkosaugos reikalavimų skatina miestų savivaldybes jau dabar pakankamai griežtai riboja automobilių eismą miestuose.
Tie patys britai mažina išmetamųjų dujų kiekį sostinės Londone, imdami mokesčius už įvažiavimą į miesto centrą ir naudodami ekologiškesniais degalais varomą viešąjį transportą. Anot K. Navicko, Europos miestų savivaldybės apsiriboja ne tik draudimais ir mokesčiais, bet ir gerina infrastruktūrą, susisiekimą viešuoju transportu.
Deja, kol kas minėtos priemonės davė menką naudą. Transporto sektoriaus anglies dvideginio kiekis pastaraisiais dešimtmečiais tik didėjo. Greičiausiai tai ir davė postūmį ES biurokatams sukurti naują „drakonišką“ strategiją.
