Asmens dokumentus praradusių gyventojų vardu sukčiai gali paimti paskolą.
Į nekredituotinų asmenų sąrašą galima patekti ir savo noru. Taip piliečiams siūloma apsisaugoti nuo nemalonių siurprizų, kai jiems nežinant jų vardu paimami kreditai ar sudaromos sutartys su telekomunikacijų įmonėmis.
Šiais laikais, kai pasiskolinti kelis tūkstančius litų galima išsiuntus trumpąją SMS žinutę, nieko nebestebina graudžios istorijos apie sukčių sugebėjimą prisidengti kitų asmenų tapatybe ir paimti paskolas. Kreditų biuras „Creditinfo“ informuoja, kad pastaruoju metu užfiksuojama vis daugiau atvejų, kuomet neteisėtai pasinaudojama elektroninės bankininkystės duomenimis, siekiant gauti kreditą internetu. Pavyzdžiui, 2008 m. buvo užfiksuoti 1 274 tokie atvejai, 2009 m. – 2 376 , o 2010 m. – 2 233.
Verslas sukruto, kad šia spraga galima pasinaudoti ir teikti nerimaujantiems gyventojams papildomas paslaugas, kol kas apmokestintas simboliniu mokesčiu.
„Creditinfo“, kaupianti duomenimis apie gyventojų ir įmonių pradelstas skolas, nuo 2009 m. pabaigos siūlo Lietuvos gyventojams galimybę savo noru užsiregistruoti į nekredituotinų asmenų sąrašą ir taip apsisaugoti nuo galimų asmens tapatybės duomenų vagysčių pasekmių.
Gyventojai turi prisiregistruoti interneto sistemoje ir pranešti, kad jų vardu tam tikrą laiką nebūtų teikiami kreditai ar užsakomos telekomunikacijų paslaugos. Prireikus pasiimti kreditą ar užsisakyti telekomunikacijų paslaugas, gyventojai gali lengvai išsiregistruoti iš nekredituotinų asmenų sąrašo, o vėliau vėl į jį sugrįžti.
Šia sistema naudojasi visi Lietuvoje veikiantys bankai, lizingo, vartojimo kreditų, telekomunikacijų įmonės ir didžioji dalis greitųjų kreditų bendrovių, kuomet tikrina asmens, norinčio paimti kreditą ar užsisakyti telekomunikacijų paslaugas, įsipareigojimų vykdymo tikimybę. Todėl, jei gyventojas yra įtraukęs save į nekredituotinų asmenų sąrašą, finansų ar telekomunikacijų bendrovės nesuteikia kredito ar paslaugų jo vardu.
Užsiregistruoti sistemoje vienam asmeniui kainuoja 1 litą, tačiau panorėjus tokios paslaugos atsisakyti, teks pakloti dešimt kartų didesnę sumą.
„Creditinfo“ generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus teigimu, sąrašas yra prevencija, kad gyventojai galėtų apsisaugoti nuo galimų tapatybės vagysčių, kai pamestais ar padirbtais dokumentais nelegaliai pasinaudoja kiti asmenys. Taip gyventojai esą galėtų apsisaugoti nuo dabar labai padažnėjusių elektroninės bankininkystės kodų vagysčių, nes dažnai šiuo būdu pasinaudoja net ir artimi šeimos nariai. Vagys ir sukčiai ypač siekia pasinaudoti asmens tapatybės duomenimis būtent tų žmonių, kurių finansinis patikimumas yra aukštas, kad galėtų gauti kuo didesnę paskolą kito asmens vardu.
Nekredituotinų asmenų sąraše pernai pavasarį sąraše buvo 1,4 tūkst. žmonių, o šįmet – 1,8 tūkst. A. Bogdanovičius tokį menką tautiečių aktyvumą sieja su nepakankamu gyventojų dėmesiu savo asmens duomenų saugumui.
Tačiau nereiktų atmeti tikimybės, kad itin daug gyventojų šiame sąraše nėra dar ir dėl to, kad „Creditinfo“ nesuteikia garantijos ir informuoja, kad kreditorius, priimdamas sprendimą kredituoti asmenį, gali nesidomėti jo kreditingumu ar ignoruoti faktą, kad asmuo nepageidauja paskolos.
Vyrai – atsargesni
Nekredituotinų asmenų sąrašas yra savanoriškai formuojamas ir niekas kitas negali įtraukti asmens į šitą sąrašą. Teisėtas pagrindas įtraukti skolininką į kreditų biuro „Creditinfo“ valdomą Skolininkų administravimo informacinę sistemą yra finansinių įsipareigojimų nevykdymas.
Iš 1,8 tūkst. Lietuvos gyventojų, įtrauktų į nekredituotinų asmenų sąrašą, vyrai sudaro 61 proc., o moterys – 39 proc. Nuo 30 iki 40 metų amžiaus žmonės sudaro 38 proc. viso sąrašo, panaši koncentracija ir amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų – 35 proc. Minėtoje amžiaus grupėje didesnę dalį sudaro nuo 25 iki 30 metų amžiaus gyventojai. Tuo tarpu amžiaus grupė nuo 40 ir daugiau sudaro viso 27 proc. sąrašo.
