Ar pastebėjai, kaip prailgėjo dienos? Ar matei Neries pakrantėje grakščias ir tyro baltumo gulbes taip elegantiškai plaukiant į priekį? Aš tikrai tai pajutau! Net ant palangės pamerkta beržo šakelė išskleidė pirmuosius taip nedrąsiai sprogstančius lapelius. Juk iš tiesų pavasarinė saulutė jau spėjo ištirpdyti paskutinius sniego lopinėlius ant žemės, lyg norėdama kiekvienam iš mūsų pranešti: kiekviena pabaiga – tai nauja pradžia!
Būtent taip jaučiausi paskutinių „Teatro dirbtuvių“ užsiėmimo metu. Atrodo, taip greitai prabėgęs laikas atskleidė net ir mažiausias teatro paslaptis, išmokė pažvelgti į spektaklį giliau, kitu kampu, suprasti ir pažinti šio meno kūrinio pagrindinius aspektus. „Teatro dirbtuvių“ pabaiga – tai tik naujo mūsų gyvenimo puslapio pradžia: vienam iš mūsų tapti aktoriumi, kitam – nugalėjus scenos baimę drąsiai eiti į priekį, trečiam – improvizuoti savo gyvenimo spektaklį, o man – pažvelgti plačiau į spektaklį bei jo aplinką.
Garsus režisierius Jonas Vaitkus tarsi dar kartą mums priminė, kaip gimsta spektaklio idėja, kaip viskas prasideda. Tradicinių pažiūrų bei didžiulę patirtį sukaupęs J. Vaitkus pabrėžė kaip svarbu mylėti, puoselėti ir mūsų visų pastangomis atgaivinti teatrą. Juk teatras – visuomenės ir kultūros dalis, kuri neturėtų keistis dėl didžiulės televizijos įtakos.
Šeštadienio popietė. „Teatro dirbtuvės“ tapo mažyčiu mūsų kurtu spektakliu, kurio aktoriai buvome mes, šio nuostabaus projekto dalyviai. Dekoracijos, kostiumai, garsas bei apšvietimas perkėlė mus į viduramžių krikštynas, antikos ir baroko vestuvių puotą bei XX amžiaus laidotuves. Taip smagu ir linksma buvo šįkart stebėti „Teatro dirbtuvių“ kolegas, kurie, pasisėmę žinių bei patirties, atskleidė gražiausius savo aktorinius talentus.
Pavasarinė saulė skverbėsi pro langus tarsi kartu su mumis besidžiaugianti įteiktais „Teatro dirbtuvių“ diplomais, saldžiomis vaišėmis ir, atrodo, tokiais savais ir pažįstais veidais, kurie tiesiog spindėjo nuo šypsenų.
Aktorė Goda Piktytė nuoširdžiai teigė, kad „Teatro dirbtuvių“ idėjos gimimas pateisino visus lūkesčius ir didžiuodamasi kūrybiniu projektu suteikė vilties – tai dar ne pabaiga! Tikiu, kad teatro simbolis – šermukšnio šakelė, simbolizuojanti grožį, taiką ir prieglobstį, kiekvienam iš mūsų primins nuostabų laiką bendraminčių rate, prasmingus ir tokius kūrybingus „Teatro dirbtuvių“ užsiėmimus.
Kiekviena pabaiga – tai nauja pradžia! Juk viskas gyvenime praeina, ne tik liūdnos, bet ir nepakartojamos akimirkos. Turbūt tuo gyvenimas ir žavus!
Niekada nepamišk mylėti ir vertinti akimirkas čia ir dabar. Visada turėk svajonę ir tikėk ja, nes Tavo svajonė tikrai išsipildys, aš tikiu!
