Valstybė žada už paimamą žemę su savininkais atsiskaityti pagal rinkos vertę.
Seime pradėtos svarstyti kelių įstatymų pataisos, kuriomis turėtų būti supaprastintas ir paspartintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas. Žemės savininkai nerimauja, kad valstybė nesumanytų nacionalizuoti turto, už jį mokėdama grašius.
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo, Žemės įstatymo pataisų projektams. Jais siekiama greičiau ir paprasčiau valstybei į savo rankas perimti žemės sklypus, kurie reikalingi ypatingos skubos projektams ar kitiems visuomenės poreikiams.
Paprastesnės žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros būtų pradedamos Vyriausybės nutarimu ir taikomos išimtinai įgyvendinant valstybei ypač svarbius ekonominius ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius energetikos, transporto infrastruktūros ir krašto apsaugos projektus. Tokį projektų statusą pripažintų Seimas, gavęs Vyriausybės teikimą.
Teisės aktai numato, kad žemės savininkas ar kitas naudotojas negalėtų kliudyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Už tai jam gresia administracinė atsakomybė.
Priėmus sprendimą privatų žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir kitam naudotojui būtų „teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę“ arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam būtų suteikiamas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu. Valstybei atitektų ne tik žemė, bet ir kiti nekilnojamojo turto objektai.
Savininkui ir kitam naudotojui pinigais būtų atlyginama želdinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė bei visi kiti savininko ir kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams.
Kilus ginčui dėl žemės kainos, galutinį žodį tartų teismas. O šiam taip pat teks sprendimus priimti greičiau. Siūloma nustatyti, kad visuomenės poreikio pagrįstumas galėtų būti svarstomas tik vieną kartą, o Administracinis teismas skundą išnagrinėtų ne vėliau kaip per 45 dienas nuo skundo ar apeliacinio skundo priėmimo dienos. Jei šio teismo proceso metu bus konstatuota, kad konkretus visuomenės poreikis egzistuoja, sprendimas negalės būti ginčijamas vėlesnėse žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso stadijose.
Tarp svarbiausių projektų, kurie stringa negalint greitai perimti žemę visuomenės poreikiams, minima europinė vėžė „Rail Baltica“, Kauno laisvoji ekonominė zona ir Vilniaus aplinkkelis. Įstatymų pataisų reikia ir siekiant paspartinti elektros tinklų su Lenkija statybas.
Karti patirtis
Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Nagulevičius neneigė būtinybės į valstybės rankas perduoti kai kuriuos žemės sklypus, tačiau nuogąstavo, ar už šį turtą bus teisingai atlyginta, kaip numato įstatymas. „Žemės savininkai supranta, kad Lietuvoje būtina tiesti kelius, geležinkelius ir šiems projektams reikia žemės sklypų. Bet mums kyla abejonių, ar valstybė tinkamai atlygins už visuomenės reikmėms paimamą žemę, ar tuo visuomenės poreikiu nebus piktnaudžiaujama“, – dėstė sąjungos vadovas.
Jo teigimu, žemės savininkai jau dabar turi labai karčios patirties bendraudami su valstybės institucijomis: „Yra nemažai savininkų, kurie negali atgauti tėvų ir senelių žemės didmiesčiuose. Jiems sakoma, kad sklypai priskiriami visuomenės poreikiams, nors jie nėra užstatyti jokiais statiniais. Dėl to kariaujame jau daug metų“.
