Profsąjungoms nepavyko įtikinti visus darbdavius didinti minimalų atlyginimą.
Profesinės sąjungos, nesulaukusios iš visų socialinių partnerių pritarimo didinti minimalią mėnesio algą (MMA), nusprendė šį klausimą stabdančias darbdavių organizacijas paspausti protesto akcijomis.
Trečiadienį, kovo 30-ąją, profesinių sąjungų atstovai protestuos prie Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir prie Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos. Taip tikimasi palenkti darbdavius, kurie prieštarauja arba siekia atidėti sprendimą didinti MMA.
Profsąjungos laikosi nuomonės, kad Lietuvoje MMA jau nuo šių metų liepos 1 d. turėtų didėti nuo 800 iki 900 litų. Tai esą liudija ir faktai – Lietuva pagal MMA ir pagal perkamosios galios standartą – 25-a iš 27 ES valstybių. Skurdo riba Lietuvoje yra 1095 litai, o minimali alga – 800 litų (neatskaičius mokesčių).
Tačiau po kelis mėnesius užsitęsusių diskusijų Trišalėje taryboje Vyriausybė, darbdaviai ir profsąjungos taip ir nesugebėjo sutarti dėl vieningo sprendimo, kaip ir nuo kada didinti MMA.
Nuomonės išsiskyrė
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija apskritai nepritarė MMA didinimui, nes tai labai esą pakenktų smulkiajam verslui.
„Mūsų pozicija yra nepritarti minimalios algos didinimui, kol nebus padaryta išsami analizė, kokį poveikį tai turės smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ypač turėtų būti kreipiamas dėmesys į smulkiąsias įmones, vadinamas mikroįmonėmis. Tokią informaciją, mūsų nuomone, gali pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Statistikos departamentas“, – dėstė savo poziciją Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
Tokie argumentai neįtikino profsąjungų, kurios atkerta, kad realiai daugelis smulkiųjų įmonių dirba pelningai. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija tik nuo 2012m. sausio 1 d. MMA siūlo padidinti iki 900 litų per mėnesį, o neapmokestinamąjį pajamų mokestį (NPD) nuo 470 litų per mėnesį didinti iki 530 litų per mėnesį.
Profsąjungų nuomonei kol kas linkę pritarti tik stambesniam verslui atstovaujanti Lietuvos pramonininkų konfederacija – jos nariai sutinka jau nuo liepos 1 d. didinti MMA, nors dar vasario pradžioje buvo minima sąlyga, kad NPD taip pat didėtų iki 530 litų. Tiesa, vėliau konfederacijos pozicija šiek tiek sušvelnėjo ir primygtinio reikalavimo didinti NPD nebeliko.
Reikalauja daugiau laiko
Profsąjungų žadamos protesto akcijos darbdavių atstovų nė kiek negąsdina. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas svarstė, kad protestų socialiniai partneriai ėmėsi ne dėl rezultato, o dėl proceso: „Profsąjungų reikalas, kaip jos pageidauja ginti savo poziciją. O mes tegalime pasakyti, kad toks būdas nebus veiksmingas. Per jėgą joks rezultatas nėra pasiekiamas“.
D. Arlauskas tikino, kad sprendimui didinti MMA reikia laiko. Konfederacija sutinka, kad MMA būtų didinama nuo kitų metų, nes smulkiajam ir vidutiniam verslui reikia pasiruošti. Jeigu toks sprendimas būtų priimtas dar šiemet, esą kai kurioms įmonėms tektų atleisti dalį darbuotojų arba visiškai užsidaryti.
Didės deficitas
Kadangi Trišalė taryba nepriėmė vieningo sprendimo dėl MMA, Vyriausybei nuspręsta teikti skirtingas profsąjungų ir darbdavių nuomones, o politikai turės apsispręsti, kokį sprendimą priimti.
Premjeras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad dėl MMA turi susitarti profsąjungos ir darbdaviai, o Vyriausybė neturėtų tapti tarpininku. Tokios pačios nuomonės laikosi socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Jo teigimu, ministerija suinteresuota, kad socialinis dialogas vyktų tarp darbdavių ir profsąjungų nesikišant Vyriausybei.
Finansų ministerija taip pat pateikė skaičius, kurie atspindi neigiamą Vyriausybės sprendimą. Jei MMA būtų didinama iki 900 litų, o maksimalus NPD būtų padidintas iki 530 litų, viešųjų finansų deficitas per metus padidėtų 133 mln. litų.
„Dėl padidėjusių išlaidų viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimams bei sumažėjus pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dėl didesnio taikomo maksimalaus neapmokestinamųjų pajamų dydžio, nacionalinis biudžetas per metus netektų 178 milijonų litų ir šio netekimo jokiu būdu neatsvertų šiek tiek padidėjusios socialinių fondų pajamos“, – teigia Finansų ministerija.
Jei minimali mėnesinė alga būtų didinama iki 900 litų nekeičiant NPD, biudžetas, skirtingai nuo kai kurių mėginimų teigti priešingai, praktiškai negaus daugiau pajamų. Taip yra dėl to, kad viešajame sektoriuje taip pat dirba žmonės, kurie gauna MMA, tad didėtų nacionalinio biudžeto išlaidos šiai grupei žmonių.
