Anot G. Nausėdos, ūkio augimo prognozių gerinimas – šiuo metu bendras reiškinys visame pasaulyje.
Ekonomistas G. Nausėda, pristatydamas tradicinę SEB banko analitikų parengtą šalies makroekonomikos apžvalgą, teigė, kad šiandien cituoti šalies premjero žodžius apie itin spartų Lietuvos ekonomikos atsigavimą galima visiškai be ironijos. Tiesa, SEB bankas savo prognozių nekeičia ir tikisi, kad šįmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugs 4 proc. Be to, SEB banko analitikai šalies ekonomikos augimą labiau sieja su vidaus vartojimo atsigavimu, o ne eksporto augimu.
Anot G. Nausėdos, ūkio augimo prognozių gerinimas – šiuo metu bendras reiškinys visame pasaulyje. Ekonomistai linkę pozityviau vertinti tiek JAV, tiek euro zonos, tiek Rusijos ekonomikos rodiklius. JAV ekonomika per šiuos metus vietoje anksčiau prognozuoto 2,2 proc. turėtų paaugti 3,6 proc., Rusijos ekonomika vietoje 4,3 proc. – 5,6, euro zonos ekonomika vietoje 1,7 proc. – 1,9 proc.
Kalbėdamas apie Japoniją nusiaubusį žemės drebėjimą ir cunamį, G. Nausėda teigė, kad šie veiksniai didžiausią žalą padarė šios šalies ekonomikai ir joje veikiančioms įmonėms, tačiau pasaulinio ekonomikos atsigavimo jie neturėtų sustabdyti. Aišku, kai kurioms tarptautinėms bendrovėms, kurios dalį produkcijos gamino Japonijoje, gali tekti ieškoti gamybos alternatyvų kitos Azijos šalyse, tačiau šie sunkumai greičiausiai tebus laikini.
Pasaulio ekonomikai kur kas labiau gali pakenkti palyginti aukštos naftos kainos. „Tai, kas vyksta naftos rinkose ir mūsų degalinėse, mus baugina ir sudėtinga pasakyti, kada visa tai baigsis“, – sakė G. Nausėda. Jis, pasirėmęs Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, teigė, kad ilgą laiką 120 JAV dolerių už barelį ribą pranokstančios naftos kainos yra „peilis“ pasaulio ekonomikai. Apskritai 10 JAV dolerių padidėjusi naftos kaina sumažina pasaulinį ekonomikos augimą 0,2-0,3 proc. Gera žinia galbūt galima laikyti tai, kad Europa yra atsparesnė naftos kainų šuoliams negu JAV.
Dėl Lietuvos – atsargus optimizmas
Grįžęs prie Lietuvos aktualijų, G. Nausėda teigė, kad, nepaisant gerinamų prognozių, esmė nesikeičia: net jeigu išsipildytų patys optimistiškiausi lūkesčiai, būtų atkovota tik du trečdaliai to, ką ekonomika prarado per krizę. Be to, didesnį potencialią SEB analitikai įžvelgia vidaus vartojime, o ne eksporte. Tad šalies ekonomikos augimo prognozes G. Nausėda linkęs vertinti optimistiškai, tačiau gana atsargiai.
Pasak G. Nausėdos, nors Finansų ministerija akcentuoja atsigaunantį eksportą, reikėtų vertinti eksporto ir importo santykį, kuris išlieka neigiamas, t.y. importuojame daugiau negu eksportuojame. Neigiamas grynasis eksportas negalės smarkiai pagerinti BVP rodiklių, juos pagerinti galėtų atsigaunantis vartojimas.
SEB analitikai atsigaunančio vartojimo tikisi ne dėl darbo užmokesčio augimo, kuris greičiausiai tebus simbolinis, o dėl dirbančiųjų skaičiaus padidėjimo, tai pat dėl geresnių vartotojų lūkesčių, kurie galbūt žmones paskatins mažiau pinigų atidėti taupymui ir daugiau leisti vartojimui. Trečiasis vartojimą skatinantis veiksnys turėtų būti gerėjantis kreditavimas, tiesa, labiau fizinių asmenų segmente.
Optimizmo vertinant Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas netrūksta šalies valdžiai. Kovo mėnesio viduryje savo prognozes patikslinusi Finansų ministerija įvertino sparčiai augantį eksportą ir paskelbė, kad Lietuvos BVP per šiuos metus ūgtels 5,8 proc. Nuo ministerijos stengiasi neatsilikti ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji vakar per spaudos konferenciją su Kroatijos prezidentu taip pat pareiškė, kad krizė Lietuvoje pasibaigė, o šiųmetis ekonomikos augimas sieks daugiau kaip 5 proc. SEB savo dabartinės 4 proc. BVP augimo prognozės teigė neketinantys peržiūrėti bent iki metų vidurio.
Vietoje progresinių mokesčių siūlo NT mokestį
Kalbėdamas apie atsinaujinusius socialdemokratų siūlymus įvesti progresinius mokesčius, G. Nausėda teigė pastebėjęs, kad progresinių mokesčių idėją socialdemokratai kelia tada, kai jie nėra valdžioje, tuo metu dešinieji pirmą savo kadencijos pusę jai nepritaria, antrojoje – jau pasisako už. Anot ekonomisto, tai rodo politikų norą įsiteikti rinkėjams, tačiau ne racionalų mąstymą.
SEB banko prezidento patarėjas neneigė, kad pajamų apmokestinimas Lietuvoje nėra progresyvus – tiek uždirbantys daug, tiek uždirbantys mažai mokesčius moka pagal labai panašius tarifus. Tačiau jeigu būtų nuspręsta, kad apmokestinimo progresyvumo reikėtų daugiau, progresiniai mokesčiai tuo pačiu metu turėtų būti įvesti visose trijose Baltijos šalyse. Kitu atveju, pasak ekonomisto, tai pablogintų verslo sąlygas Lietuvoje.
Apmokestinimo progresyvumui didinti G. Nausėda siūlė prisiminti seną idėją ir įvesti nekilnojamojo turto mokestį nustačius tam tikrą neapmokestinamą ribą. Anot jo, taip iš tiesų būtų apmokestinta turtingesnioji visuomenės dalis, be to, apmokestinamos įšaldytos lėšos, kurios neturėtų didelės įtakos šiandieniniams verslo sprendimams.
Pritaria atominei energetikai
Beje, G. Nausėda renginyje prisipažino esantis atominės energetikos šalininkas ir teigė, kad su apmaudu šiuo metu stebintis pasaulyje kilusį sujudimą dėl Fukušimos atominės elektrinės krizės Japonijoje. Pasak jo, gerai tai, kad Lietuvos politikai neprisidėjo prie rypaujančių choro, skelbiančio, kad reikia atsisakyti atominės energetikos.
„Fundamentalūs dalykai nesikeičia, energijos pasiūlos ir paklausos balansas ateityje tik blogės, nafta ir dujos turi savybę išsekti ir brangti. Kalbant apie atominių elektrinių atsiperkamumą, tai stabiliomis kainomis turime vienokį rezultatą, kylančiomis kainomis visai kitą rezultatą“, – kalbėjo G. Nausėda.
