Smulkiuosius verslininkus skatins mažindami barjerus.
Ūkio ministerija tikina rengianti gerų naujienų paketą smulkiesiems verslininkams. Planuojamos mokesčių lengvatos ir nuleista administracinių reikalavimų kartelė turėtų šalies piliečiams įkvėpti daugiau noro imtis nuosavos veiklos. Vis dėlto šios priemonės verslumo trūkumo problemą padės spręsti tik iš dalies.
Lietuvoje smulkiajam verslui tenka didelė administracinė našta. Ar bent tokia priežastis minima, kai bandoma ieškoti priežasčių, kodėl lietuviai nėra linkę užsiimti nuosavu verslu. Kad šie priekaištai yra pagrįsti, galima spręsti iš kelių pavyzdžių. Kai kurie reikalavimai atrodo visai nereikalingi, o kai kurie – iš viso absurdiški. Tarkime, kad nusprendžiate imtis tokios paprastos veiklos kaip prekyba maisto produktais. Susirandate patalpas, išsinuomojate įrangą, nusisamdote darbuotojų ir pradedate veiklą. Tačiau tai tik pagrindiniai dalykai. Jums reikės nepamiršti ir bent keliolikos smulkmenų, be kurių taip pat negalėsite vykdyti veiklos.
Pavyzdžiui, kasmetinė svarstyklių apžiūra. Nepaisant to, kad įsigijote moderniausias elektronines svarstykles, kurios, jeigu apskritai veikia, sveria tinkamai, turėsite kasmet mokėti už jų tikrinimą. Atvykę tikrintojai per 15 minučių uždės svarmenį, užklijuos lipduką, paliks įrašą žurnale ir už savo paslaugas paprašys poros šimtų litų. Be to, dar paprašys apmokėti ir jų kelionės išlaidas. Kitas dalykas, be kurio negalėsite užsiimti savo veikla, yra vandens tyrimas. Ir nesvarbu, kad savo parduotuvėje naudojatės miesto vandentiekiu, kurio vanduo tiekiamas visiems miestiečiams. Šį vandenį turite ištirti papildomai, tai galima padaryti tik keliuose didžiuosiuose šalies miestuose veikiančiose laboratorijose. Beje, prieš tai iš jų reikės atsivežti specialų butelį būsimam vandens mėginiui.
Vis dėlto labiausiai erzinantis dalykas greičiausiai bus kenkėjų kontrolė. Kartą per tris mėnesius į jūsų parduotuvę užsuks keli vyrukai, kurie patalpose paliks kelias limpančias juosteles ir už tai paims apie 50 litų. Prieš kitą jų apsilankymą nepamirškite apžiūrėti šių lipdukų ir, jei rasite kokį prilipusį tarakoną, geriau jį nukrapštykite, nes kitu atveju gali tekti uždaryti parduotuvę ir naudotis nepigiomis kenkėjų kontrolės paslaugomis.
Atrodytų nereikšmingų, bet būtinų reikalavimų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Jis bus ypač ilgas, jei nusprendėte imtis maisto gamybos, pavyzdžiui, atidaryti nedidelę kavinę. Todėl galybė įvairių reikalavimų neprideda noro užsiimti nuosavu verslu. Pridėjus dar ir gana griežtus apskaitos standartus, nuo pat pradžių gulančią mokesčių naštą, gaunamas mirtinas derinys, nužudantis ir taip gležną lietuviško verslumo daigą. Apskritai didesnė gyventojų dalis darbą valstybės tarnyboje ar viešajame sektoriuje traktuoja kaip saugesnio ir stabilesnio gyvenimo garantą. Tiesa, kaip matysime vėliau, sakyti, kad absoliuti dauguma gyventojų rinktųsi darbą šioje srityje, būtų neteisinga.
Norėdamas išsiaiškinti, kas lietuvius galėtų pastūmėti imtis savo verslo, žurnalas IQ nusprendė užduoti kelis klausimus šalies gyventojams. Gavus žurnalo užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenis paaiškėjo, kad didžiausia dalis žmonių (28,3 proc.) savo verslo imtųsi gavę finansinę paramą iš valstybės, kiek mažesnė (26,7 proc.) – gavę galimybę naudotis mokestinėmis lengvatomis. O, pavyzdžiui, nuo valdžios nepriklausantis veiksnys – gera idėja – verslo paskatintų imtis tik šeštadalį apklaustųjų. Liūdniausiai nuteikiantis apklausos rezultatas greičiausiai yra žmonių, kurie niekada nesiimtų savo verslo, skaičius (žr. 1 grafiką). Panašių nuomonių sulaukė ir Ūkio ministerija, baiginėjanti projektą „Verslo laiptai“ ir jau šiais metais žadanti nemažų palengvinimų smulkiesiems verslininkams.
Mažiesiems bus lengviau
Projektas „Verslo laiptai“ inicijuotas prieš gerus metus, jo tikslas buvo nustatyti paprastesnes sąlygas verslo pradžiai, ypač nedidelėms šeimos įmonėms. Kaip žurnalui IQ pasakojo Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė, minėtas projektas pavirto į 12 rekomendacijų, didžioji jų dalis susijusi su apmokestinimu ar apskaita. Pasak pašnekovės, projektas parodė, kad mitas apie verslininkams nuo pat veiklos pradžios tenkančią administracinę ir mokestinę naštą iš tiesų turi pagrindo, todėl šių kliūčių mažinimas galėtų pradedantiems verslininkams laiptus padaryti nuožulnesnius.
Vienas įdomesnių Ūkio ministerijos siūlymų yra mokesčių lengvatos nedideliems šeimos verslams. Įmonės, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, kuriose darbuosis keli šeimos nariai, galės pasinaudoti 0 procento lengvata pelno mokesčiui, įmonės darbuotojams taip pat bus taikomas 10 proc. pajamų mokestis. Tiesa, į šias lengvatas pretenduojančios įmonės turės atitikti tam tikrus reikalavimus: įmonėje turės dirbti ne daugiau kaip 10 darbuotojų, o jos metinė apyvarta galės būti ne didesnė nei 1,5 mln. litų.
Kitas Ūkio ministerijos siūlymas, kuris turėtų būti aktualus ne tik smulkiesiems verslininkams, bet ir, pavyzdžiui, autoriams, yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribų išplėtimas. Šiuo metu PVM mokėtoju tampi, jei tavo pajamos per metus viršija 100 tūkst. litų. Šią kartelę planuojama pakelti iki 300 tūkst. litų. Padidinta PVM riba leistų didesniam skaičiui smulkiųjų verslininkų mokėti mažiau mokesčių ir pasiūlyti konkurencingesnę savo produktų ar paslaugų kainą.
Dar viena Ūkio ministerijos planuojama naujovė – nauja verslo subjekto teisinė forma, vadinama mikroįmone. Pasak Ž. Glaveckaitės, pradedantis verslininkas pradžioje niekada nesirinks labai rimtos teisinės formos ir imsis paprasčiausio individualios veiklos formato, kuris leistų daugiausia dėmesio sutelkti į verslą, o ne į tai, kaip išpildyti visus administracinius reikalavimus. Planuojama, kad mikroįmonei įsteigti reikėtų mažesnio įstatinio kapitalo – 1 tūkst. litų ar galbūt tik 1 lito, jai galiotų paprastesni apskaitos reikalavimai, taikoma ribota teisinė atsakomybė.
Galop, kaip žadėjo Ž. Glaveckaitė, ateityje įmonių savininkams teks kur kas mažiau sukti galvą dėl šio teksto pradžioje vardytų dalykų, nes numatoma supaprastinti įvairių teisės aktų reikalavimus ir verslui pačiam leisti plačiau taikyti savireguliacijos principus. „Raginu savo komandą šį projektą parengti taip, kad vėliau visi mes norėtume imtis nuosavo verslo“, – sakė Ž. Glaveckaitė ir pridūrė, kad vos tik šio projekto siūlymai bus įgyvendinti, ji bus pirmoji, kuri darbą valstybės tarnyboje bus pasirengusi iškeisti į nuosavą verslą. Anot ministerijos atstovės, dabar Lietuvoje susiklosčiusi keista situacija, kai šalies gyventojai į valstybės tarnybą žvelgia kaip į vietą, kurioje galima pasipelnyti, o individualią veiklą traktuoja kaip užsiėmimą, iš kurio praturtėti neišeina.
Aišku, šių permainų būtinumą ir su tuo susijusius teisės aktų patobulinimus Ūkio ministerijos atstovams dar teks apginti Seime. Ypač kritikos gali sulaukti pasiūlymai, susiję su mokestinėmis lengvatomis, nes pastarosios dažniausiai vertinamos per negautų biudžeto pajamų prizmę. Todėl galutinis „Verslo laiptų“ projekto vaizdas gali skirtis nuo čia pateiktos vizijos. O jis turėtų paaiškėti iki šių metų vidurio, mat kai buvo rengiamas šis straipsnis, projekto rekomendacijos kaip tik turėjo būti pristatomos Vyriausybėje.
Tikros ir tariamos priežastys
Anksčiau žurnalo IQ kalbintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas buvo išskyręs bent kelis veiksnius. Vienas jų sutampa su Ūkio ministerijos identifikuota nuo pat pradžių pradedančiam verslininkui tenkančia mokestine ir administracine našta. Tai reiškia, kad, norint pradėti verslą, jo pradžiai reikia turėti sukaupus pakankamai pinigų, todėl pirmuosius veiklos metus mokesčius valstybei gali tekti mokėti iš savo asmeninių santaupų. Įgyvendinti Ūkio ministerijos pasiūlymai verslo pradžios naštą neabejotinai sumažins.
Tačiau to tikrai nepakaks norint lietuviams įdiegti daugiau noro užsiimti nuosavu verslu. Mat kitas veiksnys, stabdantis verslumo plėtrą šalyje, yra susijęs su vyraujančiu požiūriu į verslininkus. S. Besagirsko teigimu, Lietuvoje vis dar nesuvokiama, kad verslininkas pinigus gali uždirbti dorai ir sąžiningai. Dažnai linkstama manyti, kad verslas atsiranda atsitiktinai, pasinaudojus palankiomis aplinkybėmis, ar su tėvų ir giminių pagalba.
Požiūrio įtaką verslo pradžiai minėjo ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius-konsultantas Benas Adomavičius. Kaip buvo užsiminta anksčiau, lietuviai iš tiesų nesikrato savisamdos. B. Adomavičiaus cituojamame 2009 metų „Eurobarometro“ tyrime net 49 proc. mūsų šalies gyventojų teigė, kad norėtų dirbti sau. ES mastu šis skaičius sudarė 45 proc. Pagal šio tyrimo duomenis, būti samdomais darbuotojais pageidautų 43 proc. šalies gyventojų.
Be to, „Vilmorus“ tyrimas paneigia ir nuostatą, kad į verslą daugiausia yra linkę jauno amžiaus žmonės. Galimybės užsiimti nuosava veikla neatmeta daug žmonių įvairiose amžiaus grupėse (žr. 2 grafiką). „Jeigu norinčių dirbti sau yra tiek daug, kodėl sąlyginai palyginti tiek mažai žmonių išties pradeda verslą? Dalis atsakymo yra neigiamas verslininkų įvaizdis“, – samprotavo B. Adomavičius.
Į minėto tyrimo klausimą „Ar manote, kad verslininkai išnaudoja kitų žmonių darbą“, net 79 proc. respondentų atsakė teigiamai. Kaip pastebėjo B. Adomavičius, tai yra aukščiausias neigiamai nusiteikusių verslininkų atžvilgiu žmonių rodiklis ne tik ES, bet ir visose tirtose šalyse. Be to, tik penktadalis sau nedirbančių respondentų manė, kad jiems yra įmanoma pradėti dirbti sau per artimiausius penketą metų. Vadinasi, iš gerų norų ne visada eina atitinkami veiksmai. Pagal šį tyrimą pagrindinės priežastys, sulaikančios žmones nuo savo verslo pradžios, buvo finansinių išteklių trūkumas (45 proc.), blogas ekonominis klimatas (31 proc.), gebėjimų dirbti sau trūkumas (17 proc.), biurokratija ir verslo administravimo našta (17 proc.), verslo idėjos neturėjimas (11 proc.).
Palyginus „Vilmorus“ ir „Eurobarometro“ tyrimų duomenis, svarbiausiu nuosavo verslo veiksniu dauguma šalies gyventojų laiko finansinius išteklius. Tačiau jeigu valstybė imtų ir paprasčiausiu būdu patenkintų šį poreikį – kiekvienam norinčiam duotų pinigų, rezultatai greičiausiai būtų apgailėtini. Kaip šiame žurnalo numeryje duotame interviu teigė italų ekonomikos profesorius Massimo Bianchi, kuriam teko dalyvauti ne viename verslumo skatinimo projekte, iš valstybės pinigų finansuojami verslo projektai dažniausiai baigiasi nesėkmingai.
Todėl galvojimas, kad valstybės pinigai gali tapti veiklos pagrindu, atspindi bendresnių gebėjimų trūkumą. Juk pagrindinis veiksnys verslo pradžiai turėtų būti gera idėja arba ambicija tokią idėją išplėtoti ateityje. Kai verslo atsiradimas grindžiamas valstybės parama ar poreikiu išnaudoti mokesčių lengvatas, vargu ar tokiu tikslu įkurta įmonė sugebės plėtoti ilgalaikę sėkmingą veiklą.
„Norinčių imtis savo verslo yra nemažai, – konstatavo B. Adomavičius. – Naujo verslo steigimą paskatintų suvokiamų kliūčių šalinimas. Ūkio ministerijos iniciatyva yra gera pradžia, tačiau reikalingi atitinkami žingsniai ir iš kitų institucijų. Pokyčiai būtini ne tik verslo administravimo ir finansavimo srityse, bet ir švietimo sistemoje ir visuomenės suvokime – ką reiškia būti verslininku ir kokią naudą visiems tai duoda.“ Tie dalykai, kuriuos dėl verslo siekia padaryti Ūkio ministerija, labiausiai bus naudingi jau veikiančiam verslui ir padės tiems žmonėms, kurie jau turi idėją ir bet kokiu atveju bandytų ją įgyvendinti. Tačiau šiomis priemonėmis nusivils tie, kas laukia tėviškos valdžios rankos savo veiklos pradžiai.
____________________
Šis straipsnis išspausdintas IQ žurnale, 2011 m. balandžio mėn. numeryje.
