(ANP/Scanpix nuotr.)V. Antonovas pirmą kartą akis į akį susitiko su Lietuvos žiniasklaida.
Pristatydamas banko „Snoras“ planus, jo vadovas Raimondas Baranauskas pasikvietė mįslingąjį banko akcininką Vladimirą Antonovą. Tai buvo pirmas šio rusų kilmės verslininko susitikimas su šalies žiniasklaida akis į akį, nors banko akcininku V. Antonovas tapo dar 2003 metais. Renginyje pagrindinis „Snoro“ akcininkas, kuriam priklauso 68 proc. banko akcijų, noriai atsakinėjo į žurnalistų klausimus, nors į su banku nesusijusias temas nuklysti nebuvo linkęs.
Poreikį prisistatyti šalies žiniasklaidai greičiausiai paskatino banko planai plėsti savo veiklą Baltijos šalyse. Šiuo metu kaip tik vyksta banko „Snoras“ įstatinio kapitalo didinimo ir naujos akcijų emisijos platinimo procesas. Naujos emisijos akcijos platinamos po 1 litą. Šiuo metu „Snoro“ įstatinis kapitalas sudaro 494 mln. litų, jį numatoma padidinti iki 874 mln. litų. Užbaigęs procesą, „Snoras“ pagal įstatinį kapitalą taptų trečiu didžiausiu banku Lietuvoje.
Susitikime su žurnalistais V. Antonovas kalbėjo, kad ekonominius procesus Baltijos šalyse jis vertina pozityviai ir tiki, kad jų atsigavimas bus spartus. Aplinką plėtrai V. Antonovas įvardija kaip pakankamai nesudėtingą. Tiesa, artimiausiu metu bankas ketina labiau suaktyvinti veiklą Latvijoje ir Estijoje. Pastarojoje šalyje galvojama apie naujo filialo steigimą.
Be to, pasak V. Antonovo, nemažai vilčių dedama ir per krizę įsigytą investicinį banką „Finasta“. Jo veiklą taip pat bus siekiama plėtoti visose trijose šalyse ir paversti „Finastą“ didžiausiu investiciniu banku Baltijos šalių regione.
Nepaisant pačių geriausių užmojų, išplatinti naują banko akcijų emisiją dabartinėje aplinkoje, kai finansų sektorius vis dar bando išsilaižyti pasaulinės krizės paliktas žaizdas, nėra paprasta. Kaip juokavo V. Antonovas, dabar pasiūlymų parduoti banką yra gerokai daugiau negu jį pirkti. Tad ir bankų akcijos šiuo metu nėra labai patraukli investicija.
Užsitikrintas papildomas žiniasklaidos dėmesys ir šviesiomis spalvomis piešiama banko ateitis šią užduotį turėtų, matomai, palengvinti. Po šiandien žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusių teigiamų naujienų apie „Snorą“ jo akcijos biržoje brango 3,59 proc. iki 1,29 lito.
„Snoro“ naujos akcijų emisijos platinimo procesas prasidėjo kovo pradžioje ir vyks iki balandžio pabaigos, akcijos platinamos trimis etapais. Pirmame etape, kuris baigėsi kovo 23 d., naujos emisijos akcijų pirmumo teise galėjo įsigyti esami „Snoro“ akcininkai.
Kaip šiandien pranešė „Snoras“, pirmo etapo metu didieji banko akcininkai – V. Antonovas ir R. Baranauskas dalį turimų akcijų pasirašymo teisių perleido Didžiosios Britanijos alternatyvaus investavimo fondui „JFP Emerging Europe Momentum Fund“. Pagal kovo 18 d. pasirašytą sutartį, šis fondas galės įsigyti maždaug 80 mln. akcijų.
Be to, V. Antonovas ir R. Baranauskas turi galimybę į naujos emisijos akcijas iškeisti anksčiau bankui suteiktas paskolas ir išpirktus skolos vertybinius popierius, kurių bendra suma sudaro apie 124 mln. litų.
Antras „Snoro“ akcijų platinimo etapas prasidės kovo pabaigoje ir vyks iki balandžio 11 d., jo metu naujos emisijos akcijų galės įsigyti privilegijuotųjų akcijų savininkai. Per trečią akcijų platinimo etapą balandžio 18-20 d. akcijų galės įsigyti visi norintys investuotojai.
Šiuo metu banko „Snoras“ grupė Baltijos šalyse valdo tris bankus: „Snorą“, „Finastą“ ir „Latvijas Krājbanka“.





