„Trijų K“ lygtis su nežinomaisiais

Gediminas Reklaitis

G. Reklaitis.

Jonas Kazlauskas, Kęstutis Kemzūra ar Rimas Kurtinaitis. „Trijų K“ dilema vis prasiveržia kaip svarbus Lietuvos krepšinio klausimas – kuris šių trenerių geriausias? Kažin ar atsirastų tokių, kurie supranta krepšinį, ir norėtų pasiginčyti, kad „Trys K“ yra geriausia, ką šiuo metu gali pasiūlyti Lietuvos krepšinio mokykla. Tai trys geriausi specialistai, bet iki šiol labai sudėtinga išrikiuoti juos eilės tvarka. Kaip sakoma – kiek žmonių, tiek nuomonių. Nuomonių pliuralizmas – būtina demokratijos sąlyga, bet krepšinis yra sportas, o sporte hierarchinis skirstymas yra neišvengiamas. Ir šiuo atžvilgiu gegužės–birželio mėnesiai Lietuvos krepšinio aistruoliams pateiks tokių duomenų, kurie iki šiol buvo neprieinami.

Iki šiol „Trijų K“ hierarchijos klausimas buvo teorinių svarstymų dimensijoje. Rusijos čempionato finišas pridės ir praktinę dimensiją. Trys lietuviai dabar vadovauja trims elitiniams Rusijos klubams, ir net atsargiausias tikimybių teorijos taikymas leidžia tikėtis, kad atkrintamosiose varžybose pamatysime bent vieną tiesioginę „Trijų K“ kompanijos narių akistatą. Ką jos mums žada? K. Kemzūra praėjusį rudenį įsiveržė į Europos trenerių elitą su bronzine Lietuvos rinktine. Turint omenyje, kad J. Kazlauskas ir R. Kurtinaitis užaugo „didžiojoje tėvynėje“, bet jauniausias iš viso trejeto K. Kemzūra šiuo metu turi ir dar vieną privalumą – jis geriausiai iš vidaus pažįsta dabartinį Rusijos krepšinį.

40-metis Lietuvos rinktinės strategas beveik dvejus metus vadovavo Maskvos srities „Chimki“, o nuo 2009-ųjų rikiuoja Krasnodaro „Lokomotiv“ žaidėjus. Tai irgi prabanga, kurios neturi K. Kemzūros naujieji konkurentai iš Lietuvos – J. Kazlauskas į Maskvos CSKA ir R. Kurtinaitis į „Chimki“ atvyko tik kovo viduryje.

Abu šiuos specialistus nuo pat pirmų darbo dienų spaudžia laikas. Nei CSKA, nei „Chimki“ klubų vadovai nekalba apie jokius pereinamuosius laikotarpius. Abiem komandoms šie sezonai ir taip nevykę – Eurolyga baigėsi jau po grupių etapo, o ir Rusijoje į atlapus rimtai kimba Kazanės „Uniks“, „Lokomotiv“ ir Sankt Peterburgo „Spartak“.

Tačiau ir be to aišku, kad J. Kazlauskas ir R. Kurtinaitis esama situacija nesitenkins. Abu specialistai pernelyg ambicingi ir kovingi, kad taikytųsi su kitokiomis, nei pirma, vietomis.

J. Kazlauskas jau pirmomis darbo dienomis CSKA parodė, kas yra naujas vadas. Konfliktas su Jamontu Gordonu baigėsi vieno iš komandos lyderių suspendavimu. Tai – ir pamoka kitiems „armiečiams“. J. Kazlauskas dar nuo Kauno „Žalgirio“ laikų garsėja tvirta ranka ir nepakenčia, jei abejojama jo autoritetu.

Be to, vyriausias (56 metų) iš „Trijų K“ norės įrodyti, kad fiasko su Graikijos rinktine pasaulio čempionate tebuvo apmaudus blogai susiklosčiusių aplinkybių ir nesusipratimų mišinys.

Ne ką mažiau griežtu požiūriu pasižymi ir R. Kurtinaitis. Po proveržio su Vilniaus „Lietuvos rytu“ šį sezoną olimpinis čempio­nas dirbo su kuklia Rygos VEF komanda, bet dabar susipažins su nauja aplinka. „Chimki“ komandoje žaidėjų ego yra dvigubai didesni, nei Vilniuje, ar juo labiau – Rygoje, kur R. Kurtinaitis su savo titulais ir aštriu liežuviu buvo tarsi dievas.

Su „Chimki“ žvaigždėmis savo laiku sunkiai susikalbėjo ir K. Kemzūra, o dabar iškyla abejonių, ar Zoranui Planininčiui, Keithui Langfordui, Sergejui Moniai, Travisui Hansenui užteks rusiškų keiksmų tirados, kuri veikdavo lyg dopingas „Lietuvos ryto“ žaidėjus. Tiesa, neabejotinas R. Kurtinaičio koziris – psichologija. Šis treneris puikiai jaučia žaidėjų nuotaikas ir tiesiog instinktyviai suvokia, kada reikia krepšininką barti, kada – paglostyti.

Jau vien šiuo aspektu „Trys K“ yra labai skirtingi. J. Kazlauskas – labiausiai linkęs į autoritarizmą, R. Kurtinaitis – iš prigimties tironiškas, bet matantis ir liberalizmo naudą, K. Kemzūra – didžiausias liberalas. K. Kemzūra įrodė, kad laisvę įmanoma suderinti su autoritetu, o to patvirtinimu tapo per pasaulio čempionatą ir jo trenerio adresu pylęsi Lietuvos rinktinės krepšininkų komplimentai. Be to, K. Kemzūra visada suteikia išankstinį pasitikėjimo kreditą. Gal strategas ir neturėjo kitos išeities, bet dėl būtent jo psichologinių sugebėjimų Mantas Kalnietis po blaškymųsi „Žalgiryje“ sugebėjo tapti vienu geriausių pasaulio pirmenybių įžaidėjų.

Akivaizdu, kad „Trys K“ – visiškai skirtingo stiliaus treneriai. Bet visus juos vienija disciplinuotas požiūris į komandą ir genia­lus krepšinio suvokimas. Visų filosofija paremta gynybos akcentavimu, tik to paties tikslo jie siekia skirtingomis schemomis.

Žvelgiant vien į žaidėjų sąrašus, geresnę medžiagą savo sumanymų įgyvendinimui turi J. Kazlauskas ir R. Kurtinaitis, bet K. Kemzūros norus jo žaidėjai dėl ilgesnio bendradarbiavimo supranta iš pusės žodžio.

Taigi – startinės pozicijos beveik lygios. Birželio mėnesį tikrai bus naujų argumentų diskusijose apie „Trijų K“ hierarchiją. Kad ir kas triumfuotų Rusijoje, Lietuvos krepšinis jau dabar laimėjo. Kaip teisingai pastebėjo R. Kurtinaitis, lietuviai užsimojo paklibinti buvusios Jugoslavijos trenerių „mafiją“. Kažkada reikėjo pradėti.

Gediminas Reklaitis yra IQ sporto apžvalgininkas ir „Viasat Sport Baltic“ komentatorius

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto