Vengrijos premjeras V. Orbanas pranešė, kad jo šalis kol kas neprisijungs prie euro zonos konkurencingumo sutarties.
Vengrija paskelbė, kad neprisijungs prie vadinamojo „Euro pakto“, kurio narės sutarė koordinuoti ekonominę politiką. Esą pakto narėms tektų suvienodinti savo mokesčių sistemas, tokiu atveju Vengrijai reikėtų didinti mokesčius. Lietuva kol kas palankiai vertina „Euro paktą“, nors baimės dėl mokesčių taip pat esama.
Apie Vengrijos sprendimą nesijungti prie „Euro pakto“, dar vadinamo „Konkurencingumo paktu“, pareiškė šios šalies premjeras Viktoras Orbanas, kurio centro dešinės partija „Fidesz“ parlamente turi du trečdalius balsų. Pasak V. Orbano, toks sprendimas pagrįstas Vengrijos siekiu išsaugoti nepriklausomą mokesčių politiką,
„Euro paktą“ kiek anksčiau pasirašė 17 euro zonos narių, tačiau prie sutarties gali prisijungti ir euro neįsivedusios ES narės. Sutartis numato, kad mainais už didesnį gelbėjimo fondą, skirtą skolų prislėgtoms šalims, pakto narės įsipareigoja laikytis griežtų biudžeto taisyklių, derinti savo ekonomikos politiką bei suvaldyti valstybės skolą.
Prisiimti papildomus įsipareigojimus skolininkes labiausiai spaudžia Prancūzija ir Vokietija. Tikėtina, kad po „griežta biudžeto disciplina“ slepiasi ne tik raginimai mažinti išlaidas, bet ir didinti mokesčius, nors aiškaus įpareigojimo tą daryti nėra. Tačiau dar prieš pakto pasirašymą finansinę paramą gavusi Airija jau buvo spaudžiama didinti pelno mokestį, kuris yra mažiausias visoje ES.
Lietuva, skirtingai nei Vengrija, galimybę prisijungti prie „Euro pakto“ vertina palankiai. Tiesa, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius pabrėžia, kad Lietuva nenori įsipareigoti didinti mokesčius, todėl į paktą žiūrima ir atsargiai.
„Mūsų pozicija palanki, bet dar yra neaiškumų, todėl šį klausimą svarstysime“, – sakė Č. Stankevičius.
