Tiekėjai pradėjo spausti
Dėl maisto produktų brangimo daugelis gyventojų jau seniai
peržiūrėjo savo racioną, bet ne sveikatos naudai, tačiau atsidūrę ligoninėse
tebegauna tokius pat arba labai panašius maisto davinius kaip anksčiau.
Ligoninių virtuvės iki šiol nepajuto tokio maisto produktų
kainų kilimo, kaip pirkėjai parduotuvėse. Gydymo įstaigoms tiekėjai maistą
tiekia pagal praėjusiais metais sudarytas sutartis, jose numatytos tuo metu
sutartos mažesnės kainos.
Tačiau nuo šių metų pradžios kai kurių produktų tiekėjai,
nelaukdami, kol baigsis sutarčių galiojimo laikas, pradėjo spausti ligonines
mokėti daugiau. Panevėžio ligoninė sausio pradžioje tokį reikalavimą gavo iš
daržovių tiekėjos bendrovės „Grūstė“, o netrukus jos pavyzdžiu pasekė ir kiti
maisto tiekėjai.
Jų nestabdo tai, kad sutarties galiojimo terminai nesibaigę ir
už jų nutraukimą gresia baudos.
Ligoninė nenusiteikusi gerokai didinti išlaidų ligonių mitybai,
tačiau ir nenori leisti, kad maisto kainų pokyčiai neigiamai paveiktų pacientų
skrandžius.
„Su tiekėjais deramės kaip tik galim, kad tik kuo ilgiau
gautume produktus mažesnėmis kainomis. Su kai kuriais pavyksta susitarti, su kai
kuriais – ne“, – „Sekundei“ teigė ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas
ekonomikai Arvydas Švagždys.
Jis neatmetė galimybės, kad šiemet ligonių valgiaraštį gali
tekti pakoreguoti.
Pratinasi prie didesnių kainų
Jau dabar įstaigos vadovams didelis galvos skausmas, kaip
užtikrinti, kad virtuvė nepritrūktų kopūstų, burokėlių, bulvių ir kitų daržovių.
Daržo ir sodo gėrybes ligoninei iki vasaros pabaigos turėjusi tiekti bendrovė
„Grūstė“ sutartį nutraukė.
Bendrovė ligoninės prašė mokėti daugiau, motyvuodama, kad
rinkoje daržovės, pavyzdžiui, kopūstai, brango kelis kartus, smarkiai pakilo
bulvių kaina. Ligoninei prašoma suma pasirodė per didelė ir ji nesutiko.
„Grūstė“ ir ligoninė sutartį nutraukė abipusiu susitarimu.
Įstaiga surado kitus tiekėjus, pasiūliusius kiek mažesnes
kainas, tačiau kai kuriems turi pretenzijų dėl produktų kokybės, su kai kuriais
vėl priversta diskutuoti dėl kainų.
„Su kitų produktų tiekimu tokių problemų nėra kaip su
daržovėmis, nes jos brango labiausiai“, – sakė V.Švagždys.
Pagal įstatymus tiekėjai gali prašyti ligoninės kelti kainas
tiek procentų, kiek produktai pabrango Statistikos departamento duomenimis.
Tačiau tiekėjai prašo mokėti daugiau.
„Statistikos departamento duomenys ne visada atspindi realų
brangimą. Tarkime, mes pernai pasirašėme sutartį tiekti kopūstus po 50 centų už
kilogramą, o dabar patys perkame juos po 2,5 lito. Taigi patiriame didelį
nuostolį. Situacija mums nepalanki. Skaičiuojame, ar toliau dirbti nuostolingai,
ar sumokėti baudą už sutarties nutraukimą. Kitaip sakant, iš dviejų blogybių
renkamės mažesnę“, – „Sekundei“ teigė bendrovės „Grūstė“ komercijos direktorius
Romualdas Čerkasas.
Jeigu gydymo įstaiga ir būtų linkusi plačiau atverti savo
piniginę, be Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo ji to negalėtų padaryti. Tai
užtruktų ne vieną savaitę.
Kadangi ligoninė nenori smarkiai išlaidauti, o virtuvė negali
pritrūkti produktų, ieškoma naujų tiekėjų.
Pavaduotojas A.Švagždys neslepia, kad sekasi sunkiai. Jo
teigimu, norinčiųjų tiekti yra, bet jie nori didesnės sumos, nei šiuo metu gali
mokėti ligoninė.
Įstaiga stengiasi ieškoti kompromiso su esamais tiekėjais dėl
kainų. Pavaduotojas pasidžiaugė, kad neseniai pavyko susitarti su duoną ir
pyrago gaminius ligoninei tiekiančia bendrove „Klaipėdos duona“, kad ji gaminius
tieks sutartyje numatytomis fiksuotomis kainomis.
Sąlyginai pigios duonos ligoninė turės iki rugsėjo, o balandį
jau pradės žvalgytis naujų tiekėjų.
Daugiau mokėti bent jau kol kas nespaudžia pieno produktų
tiekėja bendrovė „Žemaitijos pienas“, nebruzda ir mėsos tiekėjai rokiškėnai.
Bus sunkiau gerai maitinti
Panevėžio ligoninė su infekcinių ligų padaliniu bei jai
priklausančia Likėnų sanatorija – nemaža įstaiga, perkanti didelį kiekį maisto
produktų.
Toks užsakovas patrauklus tiekėjams, tačiau jeigu rinkoje
maisto produktų kainos kils, jie brangiau tieks ir ligoninei. Veikiausiai jai
nepavyks numušti tiekėjų siūlomų didesnių kainų iki tokių, kokios yra iki
šiol.
Taigi šiemet bus sunkiau subalansuoti kokybiško ligonių
maitinimo ir įstaigos tam skiriamų išlaidų svarstykles.
2010 metais ligoniams skirtiems maisto produktams Panevėžio
ligoninė išleido 1 milijoną 237 tūkstančius litų. Didžiausios išlaidos teko
mėsai – 330 tūkstančių 107 litai, pieno produktams – 219 tūkstančių litų, duonos
gaminiams –143 tūkstančiai litų, cukraus ir konditerijos gaminiams – 106
tūkstančiai litų.
Pasak A.Švagždžio, vienam ligoniui maitinti per parą buvo
skiriama vidutiniškai 6 litai.
Dėl senukų pilvų – ramu
Panevėžio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės vadovė
Violeta Grigienė teigia, kad šiemet pacientams reikalingus maisto produktus
įstaiga perka neką brangiau nei pernai. 2010-ųjų gruodžio pabaigoje ligoninė
sudarė naujas produktų pirkimo sutartis.
Plačiau skaitykite 2011 m. kovo mėn. 22 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Brangsta. Panevėžio ligoninei
dėl brangstančių maisto produktų šiemet bus sunkiau subalansuoti kokybiško
ligonių maitinimo ir įstaigos tam skiriamų išlaidų svarstykles.
