Skatins finansiškai
Sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys pasirašė įsakymą,
kuris turėtų skatinti ir finansiškai motyvuoti pirminės ambulatorinės asmens
sveikatos priežiūros įstaigose įdarbinti daugiau slaugytojų bei akušerių,
dirbančių komandoje su šeimos gydytoju ir galinčių atlikti nemažai su gydymu
nesusijusių paslaugų.
Tačiau Panevėžio poliklinikų vadovai jau dabar tikina, kad
situacija medicinos įstaigose nesikeis. Medikų nuomone, ministerijos atstovai
pakeitimus pradeda ne nuo to galo ir tiesiog drumsčia vandenį.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką šeimos gydytojas turėjo dirbti
su slaugytoja. Kiekviena šeimos gydytojo suteikta paslauga buvo apmokama pagal
atitinkamus įkainius, kurio sudedamoji dalis buvo ir slaugytojo paslauga.
Tačiau dažnai šeimos gydytojai atsisakydavo slaugytojų
paslaugų. Todėl jiems tekdavo atlikti nemažai su gydymu nesusijusių pareigų,
mažiau laiko ir dėmesio likdavo tiesioginiam bendravimui su pacientu, kartu
ilgėjo eilės prie gydytojų kabinetų.
Siekdama pagerinti padėtį, Sveikatos apsaugos ministerija
nutarė pakeisti pirminės sveikatos priežiūros grandžių paslaugų organizavimo,
apmokėjimo tvarką bei bazinių kainų sąrašą ir finansiškai skatinti tas įstaigas,
kuriose dirba daugiau slaugytojų ir akušerių.
„Apskaičiuojant apmokėjimą bus atsižvelgiama į įstaigoje
dirbančių gydytojų ir slaugytojų etatų santykį. Jei paslaugas teikiančių
gydytojų etatų skaičius viršys slaugytojų ir akušerių etatų skaičių, pagal tam
tikrą formulę skaičiuojama bazinio mokėjimo lėšų suma bus mažinama. Jei gydytojų
ir slaugytojų santykis būtų lygus 1:1,5 arba gydytojo etatui tektų dar daugiau
slaugytojų, bazinio mokėjimo suma būtų didinama pagal numatytą formulę“, –
„Sekundei“ aiškino Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.
Dėmesys pacientui
Viceministrė sako, kad pagrindinis pakeitimų tikslas –
atlaisvinti gydytoją, kuris turėtų daugiau laiko skirti pacientui ir savo
tiesioginiam darbui. Pasak jos, skatinant poliklinikų vadovus priimti daugiau
slaugytojų ir akušerių, taip pat siekiama, kad atsirastų daugiau darbo vietų.
„Kaip liudija neseniai padaryta apklausa, pacientai neblogai
vertina šeimos gydytojų darbą, bet eilės prie kabinetų vis dar susilaukia
priekaištų. Neabejoju, kad naujoji tvarka ne tik padės tirpdyti eiles prie
kabinetų, bet ir leis gydytojui daugiau laiko skirti diagnostikai ir gydymui,
atidžiau įsiklausyti ir vertinti paciento problemas, – sako pašnekovė. – Kita
vertus, būtų sukuriama daugiau darbo vietų, mažėtų slaugytojų nepasitenkinimas,
pastariesiems dabar kai kuriose medicinos įstaigose tenka aptarnauti du
gydytojus.“
N.Ribokienės teigimu, Europos Sąjungoje vienam gydytojui tenka
du slaugytojai, o mūsų šalyje, atvirkščiai, dviem gydytojams – vienas
slaugytojas. Pašnekovė neslepia, kad tokia padėtis ryškiausia privačiose
poliklinikose.
„Pačiai teko girdėti gydytojus juokaujant, kad jie nebežino,
kaip atrodo slaugytojai“, – teigė viceministrė.
Kelia sparnus
Vienoje iš Panevėžio šeimos klinikų slaugytoja dirbanti Angelė
neslepia, kad jos darbo krūvis labai didelis. Moteris teigia, kad jai tenka
lakstyti per kelis kabinetus, o tai nėra patogu nei jai, nei gydytojams.
„Situacija tikrai nėra gera. Jei skaičiuotume, kiek yra
gydytojų ir slaugytojų apskritai, galbūt susidarytų santykis 1:1, tačiau juk ne
visi slaugytojai dirba su gydytoju. Nereikia pamiršti, kad registratūroje
dirbantys slaugytojai geriausiu atveju medikui gali nunešti tik pacientų
korteles, tačiau su jais kartu nesėdi, kitaip gydytojui beveik nepadeda“, –
teigė pašnekovė.
Situacija tokiose poliklinikose, pasak Angelės, dar labiau
komplikuojasi, kai suserga bent kelios slaugytojos ar jaunos darbuotojos išeina
motinystės atostogų.
„Pavyzdžiui, gripo metu užtenka susirgti bent dviem ar trims
slaugytojoms ir situacija būna labai prasta. Gydytojai pyksta, kad jiems tenka
daugiau dirbti, susidaro didesnės pacientų eilės, o kalčiausios liekam mes, kad
neva nesugebam susitvarkyti su darbu“, – susirūpinimo neslepia pašnekovė.
Jei šalyje situacija nesikeis, panevėžietė mąsto apie darbą
užsienyje.
„Seku skelbimus Vokietijoje, Danijoje. Turiu keletą pažįstamų,
kurios nepabijojo pakelti sparnų ir slaugytojomis dirba Danijoje. Žinoma,
baugina svetima šalis, kalba, tačiau kai pagalvoji, kad tavo darbas kitur
vertinamas ir atitinkamai atlyginamas, nebesinori Lietuvoje gaišti nė dienos“, –
atvirai kalba moteris.
Daugiau nedarbins
Panevėžio miesto ir rajono poliklinikų vadovai tikina, kad
gydytojų ir slaugytojų santykis siekia 1:1,5, tačiau privačiose šeimos klinikose
tas santykis mažesnis. Pagrindinė priežastis, kodėl jose nėra pakankamai
slaugytojų, – per mažas finansavimas.
Panevėžio rajono poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Danutė
Pajėdienė užtikrina, kad įstaigoje slaugytojų pakankamai. Vienam gydytojui,
pasak jos, tenka du ir daugiau slaugytojų, po vieną slaugytoją yra rajone
felčerių punktuose, todėl ministerijos pakeitimai jiems nėra itin aktualūs ir
priimti daugiau slaugytojų rajono poliklinikoje kol kas neplanuojama.
„Atsakyti vienareikšmiškai, ar poliklinikoje pakankamai
slaugytojų, negaliu, nes jų funkcijos neišplėstos. Pagal nustatytas normas,
slaugytojų yra pakankamai: 1500 prirašytų pas šeimos gydytoją gyventojų turi
tekti vienas slaugytojas. Pas mus taip ir yra, – sako miesto poliklinikos
direktorė Irena Čeilitkienė. – Jei slaugytojų funkcijos būtų išplėstos, tada
reikėtų ir naujų darbuotojų, ir daugiau pinigų. Pas mus dabar gydytojų ir
slaugytojų santykis 1:1,5. Vienos slaugytojos dirba su gydytojais, kitos
procedūriniuose, skiepų kabinetuose, registratūroje.“
Pasak I.Čeilitkienės, su slauga visur yra problema. Ji
neslepia, kad slaugytojų reikia tam tikro profilio, kad turėtų tam tikrą
kvalifikaciją ir galėtų su ligoniais dirbti namuose, poliklinikoje.
„Slaugytojams būtų galima pavesti daugiau funkcijų, bet tam
reikia, kad jie turėtų kvalifikaciją. Ministerija planuoja gerinti slaugą
vidurinio personalo sąskaita. Mes jau seniai kalbam, kad reikia gydytojų
padėjėjų: kad gydytojui nereikėtų aiškinti pacientui, kaip reikia vartoti
vaistus ir panašiai, tačiau padėjėjas turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Bet su
tokiu kaip dabar skiriamu finansavimu tikrai negalvojame daugiau nei įdarbinti,
nei ką nors daugiau daryti“, – sako I.Čeilitkienė.
Pradeda ne nuo to galo
Aukštaičių šeimos klinikos vadovas Romualdas Gasiūnas
įsitikinęs, kad ministerija skatinimo ėmėsi ne nuo to galo. Pasak jo, pirma
reikia sutvarkyti bendro apmokėjimo didinimą, darbo apimtį.
Plačiau skaitykite 2011 m. kovo mėn. 21 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Vaida REPOVIENĖ
A.Repšio nuotr. Neliks. Ministerija, įvedusi pakeitimus,
viliasi ištirpdyti eiles prie gydytojų kabinetų.
