Energetikos ministerija teisme užsimojo įrodyti, kad „Lietuvos dujų“ vadovai atstovavo ne įmonės, o akcininkų interesams.
Energetikos ministerijos ieškinys inicijuoti dujų tiekimo bendrovės „Lietuvos dujos“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimą iki šiol neturi tokio masto analogų šalies teismų praktikoje.
Advokatas Paulius Docka IQ teigė, kad galimybė teisme siekti atlikti bendrovės ir jos valdymo organų veiklos tyrimą Lietuvoje egzistuoja palyginti trumpą laiką – vos dešimtmetį, kai įsigaliojo dabartinis Civilinis kodeksas.
Iki šiol teismų praktikoje būta ne viena dešimtis atvejų, kai kilus akcininkų nesutarimams, vieni jų teisme inicijuoja bendrovės veiklos tyrimą. „Tai gynybos priemonė, kuria gali pasinaudoti akcininkas, valdantis ne mažiau kaip dešimtadalį įmonės įstatinio kapitalo“, – sakė teisininkas.
P.Docka pabrėžė, kad iki šiol susiformavusi teismų praktika yra „gana mažo kalibro“, palyginti su Energetikos ministerijos ieškiniu „Lietuvos dujoms“. Ir dėl to gali kilti problemų. Viena jų – ribotos ekspertų paieškos. Teismas, imdamasis nagrinėti ieškinį, turės parinkti ekspertus, kurie ištirs bendrovės veiklą ir finansinius rodiklius. Vėliau, remdamasis ekspertų rekomendacijomis, teismas gali panaikinti kai kuriuos įmonės vadovybės ar valdybos sprendimus.
Pašnekovas svarstė, kad veikiausiai teismui teks samdyti plataus profilio auditorius, o jų pasirinkimas Lietuvoje gali būti ribotas dėl labai objektyvių priežasčių. Mūsų šalyje galima vos ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti tas audito bendroves, kurių specialistams pakaktų kompetencijos atlikti „Lietuvos dujų“ auditą. Tačiau kyla klausimas, ar šios audito kompanijos jau anksčiau nebus gavusios užsakymų iš pačios bendrovės „Lietuvos dujos“ ar jos pagrindinių akcininkių (Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ ar Vokietijos įmonė „E.ON Ruhrgas International“) atlikti auditus.
Teismas, remdamasis būtent ekspertų ataskaitomis ir rekomendacijomis, spręs, ar bendrovė buvo tinkamai valdoma. P.Docka atkreipė dėmesį, kad įrodyti, esą įmonės valdyba dirbo ne įmonės naudai, nėra lengva: „Teisme gali paaiškėti, kad riba, kur yra įmonės, o kur akcininkų interesai, yra labai plona“.
Tiesa, teismas galėtų samdyti ir užsienio ekspertus, tačiau tuomet bylinėjimosi sąnaudos būtų dar didesnės. Advokatas įspėjo, kad procesas bus ilgas ir brangus. „Energetikos ministerija neria į gilius vandenis“, – taip „Lietuvos dujoms“ mestą iššūkį įvertino P.Docka.
Jis abejojo, ar Energetikos ministerijai pavyks dar vykstant teisminiam procesui nušalinti dabartinę „Lietuvos dujų“ vadovybę ir paskirti laikinąją. Tokie atvejai teismų praktikoje pasitaiko, tačiau tik tokiu atveju, jeigu pripažįstama, kad įmonėje susiklostė dramatiška padėtis.
Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 17,70 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų. Bendrovę po 2003-2004 metais įvykusio privatizavimo pradėjo kontroliuoti „Gazprom“ (šiuo metu valdo 37,06 proc. akcijų) ir „E.ON Ruhrgas International“ (38,9 proc. akcijų).
2003 m. „E.ON Ruhrgas International“ iš Lietuvos Vyriausybės 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijo už 116 mln. litų. Šiuo metu jų turimų 38,9 proc. akcijų rinkoje vertinami apie 460 mln. litų.
2004 m. „Gazprom“ iš Lietuvos Vyriausybės 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijo už 100 mln. litų. Šiuo metu jų turimi 37,06 proc. akcijų rinkoje vertinami apie 440 mln. litų.
