Neapsigina paukščių
Paukščių išmatomis nutaškyti automobiliai ir butų langai,
priteršti balkonai ir nuo ankstyvo ryto iki nakties erzinantis įkyrus varnų
keliamas triukšmas tapo Parko g. gyventojų kasdienybe. Nors žmonės šaukia
skęstantys išmatose, Savivaldybė jau pavėlavo – nuo kovo 1-osios iki liepos
1-osios reguliuoti varninių paukščių gausumą teisės aktai draudžia.
Besiteisinantys valdininkai baksnoja į pramonę, esą paukščius į
miestą pritraukia didieji jų lesalo šaltiniai – „Amilinos“ gamykla ir Liūdynės
sąvartynas. Tačiau gamtininkai atkerta, kad varniniai paukščiai mieste –
buitinės nekultūros veidrodis.
„Langai varnų apdergti, kasdien valome. Ant namo stogo –
sluoksnis išmatų, po nakties kiemas baltas nuo jų. Parko medžiai džiūsta ne tik
nuo išmatų, bet ir paukščių nagų. Dūstame nuo nešvaros, jau nekalbant, kad naktį
dėl krankimo užmigti neįmanoma. Dieną dar pusė bėdos, visas baisumas anksti ryte
ir pavakary. Ką Savivaldybė dirba, kad net varnų sutvarkyti negali?“ – piktinosi
Parko g. 75-ojo namo gyventojas Jonas Sadzevičius.
Anot panevėžiečio, pernai Savivaldybės pastangos iš vienos
lankomiausių vietų – Kultūros ir poilsio parko varninius paukščius išvaikyti
garsiniais signalais rezultatų nedavė – šįmet jų trigubai daugiau nei praėjusį
pavasarį.
J.Sadzevičiaus nuomone, kitaip ir negalėjo būti. Priešais parką
gyvenantis vyras pasakoja pats stebėjęs, kaip valdininkai esą baido varnas. Nors
buvo skelbiama, kad darbas užtruko visą savaitę, bet J.Sadzevičius tikina su
Savivaldybės mašina atvažiavusius baidytojus matęs tik porąkart. Pirmąjį užtruko
apie penkias minutes, antrasis jų vizitas į parką tęsėsi vos porą.
„Tas varnų baidymo aparatas tebuvo iliuzija, tik imitavimas,
kad kažką Savivaldybė daro. Geriau tegul neapgaudinėja žmonių“, – piktinosi
gyventojas.
Kai neapsikentęs krankimo ir nešvaros J.Sadzevičius savo
priekaištus išsakė paskambinęs į Savivaldybę, iš jos specialistės išgirdo
pasiteisinimą, esą varnoms baidyti trūksta darbuotojų.
„Duotų tą ypatingą aparatą gyventojams – patys išbaidytume“, –
kovoti su varnomis nusiteikęs J.Sadzevičius.
Surado kaltų
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius
tvirtina, esą svarstoma pirkti varninius paukščius išbaidančią garsinę techniką.
Vedėjas pripažįsta, kad praėjusiais metais skolintais garsiakalbiais paukščiams
iš miesto išvyti savaitės neužteko. Anot jo, yra minčių parke iškelti kelis
garsiakalbius ir įjungti visai dienai.
Vedėjas aiškina, neva iki šiol nebuvo prasmės kreiptis į
gamtosaugininkus leidimo varniniams paukščiams baidyti.
„Teisės aktų reikalavimai prasilenkia su realybe. Kovo 1-ąją
dar buvo šalta ir apie jokį varnų perėjimą nė minčių nebuvo“, – įsitikinęs
A.Karalevičius.
Vedėjo nuomone, varnos parką okupavo ne dėl neišgenėtų medžių
ar greta stovinčių šiukšlių konteinerių.
„Varnoms reikia lesalo šaltinio, o Panevėžyje toks yra grūdų
elevatorius. Nuo parko iki jo paukščiams tikrai netoli“, – į „Amiliną“ baksnojo
A.Karalevičius.
Pasak jo, be grūdų perdirbėjos, į Panevėžį varnas privilioja ir
netoli miesto esantis sąvartynas.
„Kiekvieną rytą tvarkingai – taip, kaip mes einame į darbą,
varnos didžiuliais pulkais per visą miestą skrenda į sąvartyną ir vėlai vakare
grįžta“, – pastebėjo A.Karalevičius.
Tokie valdininko pasiteisinimai šokiravo „Amilinos“ generalinį
direktorių Mindaugą Gedvilą.
„Absoliutus nusikalbėjimas. Varna – ne tas paukštis, kuris
grūdus mėgtų. Mes turėjome problemų dėl balandžių, bet juos išnaikinome.
Šaltuoju sezonu, kai iš ūkininkų grūdai nesuperkami, jų labai mažai pastebime, o
varnų visai nėra“, – tvirtino M.Gedvilas.
Vėluoja kasmet
Savivaldybės delsimas skelbti karą varnoms stebina ne tik
gyventojus, bet ir pačius gamtosaugininkus. Nors Medžioklės taisyklės reguliuoti
varninių paukščių gausumą leidžia, kol šie dar nepasiruošę perėti – nuo liepos
1-osios iki kovo 1-osios, tačiau Panevėžio regiono aplinkos apsaugos
departamentas iš Savivaldybės tam prašymo nesulaukė.
„Turbūt balandžio vidury ar gegužę, kai paukščiai jau perės
lizduose, Savivaldybė ateis prašyti leidimo baidyti. Kone kasmet taip būna.
Varninių paukščių mieste gausu buvo jau vasarį. Nors mūsų įstaiga Žvaigždžių
gatvėje, bet pats savo kabinete jau prieš mėnesį girdėjau jų keliamą triukšmą.
Bet ne mes, o Savivaldybė miesto šeimininkė, ji privalo tvarkytis“, – „Sekundei“
teigė departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas
Mikašauskas.
Gamtosaugininką stebina valdininkų motyvai, esą teisės aktai
neprotingi – leidžia varnas baidyti tuo laiku, kai arba jų dar nėra, arba žemė
pažliugusi.
„Šįmet vasaris buvo puikus kovoti su varniniais paukščiais,
bet, matyt, niekas dėl jų nesuka Savivaldybėje galvos, kol žmonės ant jos
nepradeda lipti“, – svarsto A.Mikašauskas.
Teisės aktais nuo kovo iki liepos varninių paukščių
neliečiamybė paskelbta Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Tačiau tiek metų
neužteko savivaldybių klerkams įsiminti dvi datas. Dėl prašymų išduoti leidimus
reguliuoti juodasparnių populiaciją į departamentą pavėluoja kreiptis ne tik
Panevėžio savivaldybė. Pernai uždelsusiam Rokiškiui teko su varnomis taikstytis
iki vasaros vidurio.
Gamtosaugininkas prasitaria, kad pagailėjęs žmonių
departamentas vis dėlto sutiktų padaryti išimtį ir, jei tik Savivaldybė
susizgribtų, leidimą paukščiams baidyti drįstų surizikavę išduoti dar iki
balandžio vidurio.
„Vėliau tikrai tokiai avantiūrai nesiryšime. Paskui būsime
barbarais apšaukti, kad leidžiame susuktus lizdus ardyti“, – teigė
A.Mikašauskas.
Apsileidimo pasekmė
Gamtininkas, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės
skyriaus vedėjas Salemonas Paltanavičius aiškina, kad gausūs juodasparnių būriai
– nešvarių miestų problema.
Plačiau skaitykite 2011 m. kovo mėn. 17 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Ne laiku. A.Mikašauską
stebina, kad Savivaldybė kasmet su varnomis kovoti užsimoja tik užpilta
gyventojų skundų, tačiau pavėlavusi – kai teisės aktai nebeleidžia vaikyti
perinčių paukščių.
