Siekiant pagerinti „Sodros“ finansinę padėtį, įmokos į II pakopos pensijų fondus Lietuvoje per krizę buvo sumažintos nuo 5,5 iki 2 proc.
Visuomenės pasitikėjimą II pakopos pensijų sistema galėtų sugrąžinti vadinamieji gyvenimo ciklo fondai (GCF). Tačiau fondų valdytojai apie naujoves nenori nieko girdėti iki tol, kol nebus padidintos įmokos iš „Sodros“.
Vertybinių popierių komisija (VPK) užsimojo patobulinti dabartinę II pakopos pensijų sistemą. Ji buvo orientuota į pačių pensijų fondų dalyvių aktyvumą, tikintis, kad gyventojai, artėjant pensiniam amžiui, patys nuosekliai keis pensijų fondą, rinkdamiesi vis konservatyvesnę investavimo strategiją.
„Tačiau, kaip rodo įvairių šalių, tarp jų ir Lietuvos, patirtis, dauguma pensijų fondų dalyvių yra pasyvūs bei nesidomi pasirinkto pensijų fondo investicine strategija, – tvirtino VPK pirmininkas Vilius Šapoka. – Konkurencija rinkoje problemų neišsprendžia. Siekdami pademonstruoti gražius rezultatus, fondų valdytojai linkę orientuotis į trumpalaikį tikslą, nors pačios pensijų sistemos reformos esmė – ilgalaikiai rezultatai, nes turi būti siekiama užtikrinti didesnes pensijas žmonėms“.
Didesnė grąža
Anot VPK pirmininko, esamos II pakopos pensijų sistemos pertvarka pagal GCF modelį šią problemą išspręstų – dalyviui nereiktų pereidinėti į vis kitos investavimo strategijos fondą, o pats fondas laikui bėgant automatiškai keistų investavimo strategiją taip, kad ši geriausiai atitiktų to fondo dalyvių, priklausančių panašaus amžiaus grupei, interesus. Taip būtų užtikrintas maksimalus dalyvio amžiaus, prisiimamos pensijų fondo rizikos bei grąžos suderinimas. Tikimasi, kad sumažėtų bendra II pakopos sistemos rizika.
GCF modelis sėkmingai veikia Jungtinėse Valstijose ir įvairiose Skandinavijos šalyse. Tyrimai rodo, kad jeigu sistema būtų įdiegta prieš 30 m., GCF būtų uždirbę 14 proc. daugiau nei įprasti fondai, kurie šiuo metu veikia ir Lietuvoje. Tiesa, ir GCF modelis neapsaugo nuo klaidų – JAV dėl aktyvios konkurencijos fondų valdytojai didino rizikingų aktyvų dalį, o ištikus krizei, nemaža dalis žmonių neteko svarios būsimos pensijos dalies. Lietuvoje tikimasi to išvengti, nes rizikos lygis bus nustatomas ne pačių fondų valdytojų, o nepriklausomo komiteto, į kurį tikimasi suburti ekonomistus.
Koks GCF modelis veiktų Lietuvoje, dar nėra iki galo apsispręsta. V. Šapokos teigimu, vienas iš variantų – įmonė galėtų valdyti keletą skirtingos rizikos fondų pagal klientų amžiaus grupes. „Siūlysime tokią sistemą, kuri duotų optimalų rezultatą esant kuo mažesnėms sąnaudoms“, – teigė VPK vadovas.
Kyla daug klausimų
Puoselėjamos idėjos kol kas nelabai žavi pensijų fondų valdytojus. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys tikino, kad šalies valdžiai, prieš apsisprendžiant dėl GCF modelio, būtina padidinti įmokas iš „Sodros“ į II pakopos pensijų fondus. „Jeigu ir toliau liks 2 proc. dydžio įmokos, tai nei GCF, nei dabartinė sistema neduos naudos kuriant stabilesnę socialinę sistemą“, – teigė Š.Ruzgys.
Be to, iki šiol fondų valdytojams kyla daug ir investicinių, ir techninių klausimų: kas padengs naujos sistemos diegimo išlaidas, kad vykdys ir finansuos visuomenės informavimo kampaniją?
Š. Ruzgys pripažino, kad GCF veikia įvairiose šalyse, tačiau Lietuvoje pirmojoje valstybėje toks modelis būtų taikomas II pakopos sistemoje. „Kyla klausimas, ar visoms fondų valdymo bendrovėms apsimokės kurti GCF. Mažesnėms įmonėms, turinčioms mažiau klientų, tokia naujovė gali atnešti nuostolių, todėl rinkoje gali prasidėti susijungimo procesai“, – prognozavo Š.Ruzgys.
Mažės administraciniai mokesčiai?
GCF modelio idėjos autoriai pripažįsta, kad diegiant naujoves teks ieškoti papildomų investicijų, tačiau žadama, kad nauja sistema neturėtų itin brangti. Be to, tikimasi, kad pasirinkus GCF modelį, mažės ir administracinės išlaidos, todėl klientams teks mokėti mažesnius mokesčius.
Ekonomistas Teodoras Medaiskis GCF modelį pavadino neblogu sumanymu, kuris leistų artėjant pensijai investuoti vis mažiau rizikuojant sukauptais pinigais. Vis dėlto GCF, nors ir siejami su atsargesniu investavimu, negarantuoja didesnių pajamų. „Jeigu žmonės per visas socialines sistemas ateityje gautų apie 60 proc. uždarbio, tai būtų neblogas rezultatas“, – pridūrė ekonomistas.
V.Šapoka taip pat teigė, kad atsakomybė už galutinį investavimo rezultatą teks prisiimti pačiam gyventojui, nors didesnė atsakomybės dalis teks ir fondų valdytojams, nes jie konkuruos tarpusavyje siekdami ilgalaikio rezultato.
Tiesa, Marius Kalesinskas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, pripažino abejojantis, ar iš tiesų konkurencija tarp fondų valdytojų padidėtų, nes įdiegus GCF jie būtų gana panašūs vienas į kitą, nes siektų panašių tikslų: „Kol kas neaišku, ar konkurencija iš tiesų padidėtų. Viliamės, kad fondai bent jau konkuruos valdymo kaina, t.y. fondai stengsis sumažinti sąnaudas ir siūlyti paslaugas už geriausią kainą.“
Planuojama, kad įstatymo projektas bus parengtas per šiuos metus, o jeigu jam bus pritarta, nauja sistema galėtų pradėti veikti nuo kitų metų vidurio.
Pirmauja lenkai
Aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse nuo 1999 m. pradėtos diegti antros pakopos pensijų fondų sistemos jau sukaupė apie 70 mlrd. eurų, kurie pernai sudarė daugiau nei 10 proc. valstybių metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvoje pensijų fondų dalyvių turtas teperlipo 4 proc. BVP.
Daugiausia lėšų ir didžiausia vidutinė suma vienam fondų dalyviui sukaupta Lenkijoje, kuri pensijų fondų sistemą įdiegė dar 1999 m. – anksčiausiai tarp regiono šalių – ir taupymui atideda vienas solidžiausių įmokų (7,3 proc. atlyginimo „ant popieriaus“). 2010 metų I ketv. duomenimis, 14,85 mln. būsimai pensijai taupančių lenkų priklausė 52,8 mlrd. eurų (182,3 mlrd. litų) arba po 12 268 litus kiekvienam. Atitinkamai vienam pensiją fonde kaupiančiam kroatui teko 9733 litai, slovakui – 7537 litai, estui – 5780 litų, lietuviui – 3370 litų, latviui – 3361 litas, bulgarui – 1388 litai, o rumunui – 615 litų, tokius duomenis pateikė atskirų valstybių pensijų fondų asociacijos.
Naujausios apklausos duomenys liudija, kad 56 proc. apklaustų amerikiečių pripažino pensijai sutaupę mažiau kaip po 25 tūkst. JAV dolerių (apie 62 tūkst. litų), o 29 proc. – mažiau nei po 1 tūkst. JAV dolerių (apie 2,5 tūkst. litų).
